Projekto „Do peremogi / Iki pergalės“ iniciatorės, menininkės Linos Šlipavičiūtės teigimu, šis ukrainietės fotografės įamžintas savanorės portretas šiandien simbolizuoja visą Ukrainą, kasdien ir nepaliaujamai pasauliui rodančią ryžtą ginti savo laisvę, žemę ir žmones.
Piešinį pabaigti tikimasi jau šį penktadienį, o kol darbai dar pačiame įkarštyje, 15min pakalbino šio projekto iniciatorę L.Šlipavičiūtę bei fotografę Oleną Titą, traukiniu iš Ukrainos per Lenkiją atvykstančią į piešinio pabaigtuves.
Neofreska įkūniją kovojančią Ukrainą
L.Šlipavičiūtei ir meno laboratorijos „Kiaurai sienas“ komandai piešiniai ant pastatų sienų nėra jokia naujiena – Lietuvoje jie yra įgyvendinę jau ne vieną sumanymą. Iki šiol bene labiausiai matomas ir žinomas – tai Vilniaus senamiestyje, o vėliau ir kituose miestuose įgyvendintas projektas „Sienos prisimena“, kurio metu ant pastatų sienų atsirado žydų istoriją bei atmintį menantys piešiniai.
Tačiau tarptautinis projektas „Do peremogi / Iki pergalės“, L.Šlipavičiūtės teigimu, išskirtinis tuo, kad neofreska ant Maskvos namų vaiduoklio Vilniuje kalba apie itin aktualią Ukrainos karo temą.
Tik prasidėjus aktyviems karo veiksmams, menininkė ėmė galvoti, kaip savo pačios gebėjimais galėtų prisidėti prie šių įvykių aktualinimo, išreikšti savo poziciją bei palaikymą ukrainiečių tautai. Tuomet ir kilo mintis ant pastato Vilniuje sukurti Ukrainos temai skirtą piešinį.
Fotografijose labai ryškiai atsispindėjo tvirta ukrainiečių laikysena karo, mirties, beatodairiško rusų vykdomo teroro ir Ukrainos naikinimo akivaizdoje.
„Mane labai stipriai paveikė paprastų ukrainiečių aktyvūs veiksmai karo fone – savanoriška veikla, pagalba kariškiams bei civiliams, rūpestis vienas kitu. Jų drąsa, ryžtas, užsispyrimas veikti dėl savo krašto ir žmonių, negailint nei savo pačių sveikatos, nei laiko, yra užburianti pasiaukojimo ir pasišventimo laisvei išraiška, nepaisant net ir to, kokie baisūs dalykai vyksta aplink juos. Todėl man norėjosi piešinyje išreikšti būtent šį Ukrainos karo aspektą“, – kalbėjo L.Šlipavičiūtė.
Menininkė jau buvo nupiešusi kelis galimus piešinio eskizus, kai vieną dieną apsilankė ukrainietės Olenos Titos fotografijų parodoje Vilniuje. Šie darbai ją labai sujaudino, nes juose labai ryškiai atsispindėjo tvirta ukrainiečių laikysena karo, mirties, beatodairiško rusų vykdomo teroro ir Ukrainos naikinimo akivaizdoje.
„Parodoje buvo nemažai sukrečiančių ir giliai palietusių vaizdų. Viename jų – internete plačiai pasklidusi Ukrainos kareivio, grojančio smuiku, fotografija. Tad man tapo akivaizdu, jog šiam projektui geriausias variantas – tai kažkuris šios fotografės darbas“, – pasakojo L.Šlipavičiūtė.
Jai susisiekus su Olena, fotografė parodė ir daugybę kitų nuotraukų, darytų Zaporižios mieste, esančiame vos 30 kilometrų nuo fronto, ir čia veikiančiame savanorių centre „Palyanycia“.
„Nors tarp jos darbų buvo ne viena puiki fotografija, tačiau piešiniui ant sienos neužtenka vien geros idėjos ar puikiai išpildyto turinio – būtinas ir tam tikras monumentalumas bei pritaikymas konkrečiam pastatui, konkrečiai erdvei bei kontekstui. Šitaip galiausiai pasirinkome išraiškingą savanorės portretą, kuris šiandien labai simboliškai įkūnija kovojančią ir pergalės siekiančią Ukrainą“, – teigė iniciatorė L.Šlipavičiūtė.
„Šiandien mes tokie ir esame“
2022 metų vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą, fotografė O.Tita netrukus prisijungė prie savanorių centro Zaporižioje veiklos. Viena iš jos užduočių buvo įamžinti centro darbus, kasdienybę, pagalbą, teikiamą tiek ginkluotosioms Ukrainos pajėgoms, tiek ir civiliams gyventojams bei į miestą plūstantiems pabėgėliams.
„Palyanycia“ – tai didžiausias savanorių centras šiame pietryčių Ukrainos regione. Skirtingose miesto erdvėse išsidėsčiusiuose biuruose bei cechuose kasdien savanoriauja apie 600 žmonių. Mūsų veikla labai įvairi – dirbama 13 skirtingų krypčių: medicinos, karinės, humanitarinės pagalbos, taip pat padedama žmonėms evakuotis, teikiama tiek materialinė, tiek psichologinė parama Ukrainos pabėgėliams“, – pasakojo fotografė Olena.
Savanorės Tanios, apsirengusios Ukrainos tautiniu kostiumu, portretas kaip tik ir buvo sukurtas viename iš šio centro cechų, kuriame pirmus du karo mėnesius buvo gaminami prieštankiniai „ežiai“, vėliau krosneles karinėms bei medicinos įtaigoms.
Savanorės Tanios, apsirengusios Ukrainos tautiniu kostiumu, portretas buvo sukurtas viename iš centro cechų, kuriame pirmus du karo mėnesius buvo gaminami prieštankiniai „ežiai“.
„Savanorių fotosesijai pasirinkau būtent šias patalpas, nes jos labai gerai atspindėjo mūsų veiklą. Nors pradžioje galvojau portretus kurti tamsiame fone, vėliau šios idėjos atsisakiau, nusprendusi fotografuoti realioje aplinkoje, kurioje mes ir dirbame. Savanorių paprašiau apsirengti tautiniais mūsų šalies drabužiais ir juos visus fotografavau šiame ceche“, – 15min kalbėjo fotografė, pažymėdama, kad šis fotografavimas vyko labai simbolišką dieną – per Velykas.
Į fotografijos, virtusios milžinišku piešiniu ant Maskvos namų pastato sienos, pabaigtuves iš Ukrainos atvyksta ne tik fotografijos autorė Olena, tačiau ir nuotraukoje užfiksuota savanorė Tania. Jos abi džiaugėsi tapusios šio projekto dalyvėmis ir simbolika, kurią skleidžia piešinys.
„Man labai patinka, kaip atrodo fotografijoje Tania, – kalbėjo fotografė. – Ji įkūnija laisvę, tvirtumą ir ryžtą ginti savo šalį. Šiandien mes tokie ir esame. Nors šiek tiek pavargę, tačiau neketiname pasiduoti ir palūžti. Todėl mes būtinai nugalėsime“, – teigė O.Tita, džiaugdamasi, kad šiam piešiniui Vilniuje pasirinktas būtent šis Maskvos namų pastatas.
Beje, šiuo metu „Kaunas 2022“ centre „CulturEUkraine“ veikia naujausių fotografės Olenos darbų paroda „Gyvenimas užnugaryje. Zaporožė“, kurioje autorė pasakoja apie pastaruosius du karo Ukrainoje mėnesius.
Rekordinis piešinys – antausis Maskvos monstrui
Prie projekto „Do peremogi / Iki pergalės“ įgyvendinimo prisideda ir robotas Albertas iš Estijos – vienintelis toks pasaulyje. Būtent jis pamažu važinėdamas pirmyn–atgal ant pastato sienos detaliai atkurs O.Titos padarytą fotografiją.
Šis technologinis sprendimas, veikiantis kaip spausdintuvas, leidžia neįtikėtinu tikslumu ant paviršių perkelti bet kokį piešinį. Meno kūrinys yra konvertuojamas į skaitmeninį formatą. Taigi tokiu būdu robotas, važinėdamas ant sienos specialiomis konstrukcijomis, linija po linijos, gatvės menininkų naudojamais dažais, išpurškia visą piešinį šimtaprocentiniu tikslumu.
Prieš šešerius metus šį robotą sukūręs Mihkelis Joala džiaugiasi galintis prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. Jo teigimu, nors robotas jau yra nupiešęs beveik šimtą darbų visame pasaulyje, tačiau šis kūrinys bus antras pagal dydį jo darbas – jo aukštis siekia 27 metrus, o bendras plotas – didesnis nei 200 kvadratinių metrų.
Piešinio aukštis siekia 27 metrus, o bendras plotas – didesnis nei 200 kvadratinių metrų.
Liepos mėnesį projekto iniciatoriai paskelbė lėšų rinkimo akciją, kurios metu vos per penkias dienas buvo surinkti reikalingi 13 tūkst. eurų. Idėją parėmė daugiau nei 400 žmonių iš visos Lietuvos, tarp jų žinomos asmenybės.
Projekto iniciatorės L.Šlipavičiūtės teigimu, šio piešinio vieta pasirinkta labai sąmoningai, siekiant drąsiai ir bekompromisiškai parodyti savo poziciją bei požiūrį į Kremliaus nusikalstamą veiklą Ukrainoje.
Nors Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu šis pastatas ilgainiui bus nugriautas, tačiau, anot menininkės, piešinys siunčia aiškią žinią čia ir dabar apie nenugalimą Ukrainą ir jos žmones, o patys Maskvos kultūros namai, kitados turėję įkūnyti Rusijos įtaką ir galią, dabar yra tapę tiesiog pasibaisėtinu ir atgrasiu monstru.
„Viliuosi, kad kai pastatas bus griaunamas, karas Ukrainoje jau bus pasibaigęs“, – kalbėjo L.Šlipavičiūtė.
Maskvos kultūros namai, kitados turėję įkūnyti Rusijos įtaką ir galią, dabar yra tapę tiesiog pasibaisėtinu ir atgrasiu monstru.
15min primena, kad nuo intensyvių karo Ukrainoje veiksmų pradžios šis projektas jau ne pirma akcija ant Maskvos namų Vilniuje. Vasario 28 d. ant šio pastato stogo pastebėta dažais užrašyta garsioji Gyvačių salos gynėjo frazę, kuria trumpai ir nevienprasmiškai viena kryptimi buvo pasiųstas rusų laivas.
Pačiame Vilniaus centre esantis pastatas, turėjęs tapti Maskvos kultūros namais, niekada taip ir nebuvo atidarytas, o šių metų pradžioje teismo sprendimu sklypas, ant kurio jis išdygo, grąžintas valstybei.
Po šio sprendimo Viliaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad pastatas bus nugriautas.
Dar 2017 metų VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo teigiama, kad „Maskvos namų“ projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.
Tačiau 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, jog 2008 metais išduotas pastato statybos leidimas yra neteisėtas. Statytoja įpareigota per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti statinį vienu aukštu.
Teismų maratonas pasibaigė 2021-ųjų rugsėjį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui).
