„Organizuojant D.Narkevičiaus ir O.Hanseno kūrybos pristatymą, kirbėjo mintis, kad abi šias parodas į punktyrinę liniją suvienija utopijos tema. Jei lenkų architektas ir mąstytojas O.Hansenas šioje parodoje atsiskleidžia kaip modernybės utopijos kūrėjas, tai D.Narkevičiaus paroda šiuo aspektu siejasi kaip atminties apie modernybės utopiją įkūnijimas“, – pristatydama parodas sakė NDG direktorė ir D.Narkevičiaus parodos kuratorė Lolita Jablonskienė.
Didžiojoje NDG ekspozicijų salėje pristatomi 5 žymaus šiuolaikinio menininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Deimanto Narkevičiaus videodarbai. Tarp jų – pirmą kartą parodos formate Lietuvoje pristatomi 3D filmai: Oberhauzeno kino festivalyje specialiuoju žiuri prizu įvertintas „20.07.2015“ (2016), dokumentuojantis Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą, ir šiemet sukurtas filmas „Dėmės ir įbrėžimai“, reflektuojantis mažai kam žinomą sovietmečio alternatyviosios kultūros įvykį – Andrew Lloydo Webberio roko operos „Jesus Chris Superstar“ pristatymą studentų terpėje.
Parodoje taip pat pristatomi Lietuvoje nedažnai rodyti autoriaus filmai, leidžiantys atsigręžti į prisiminimų bei ateities vizijų temas: filmas „Aplankant Soliarį“ (2007), kalbantis apie kasdieniame gyvenime mūsų neapleidžiančias atminties šmėklas, „Kaimietis“ (2002), kuriame pinami du intymūs, netikrumu persmelkti monologai, ir „Nesprogusios bombos poveikis“ (2008), inscenizuojantis atominės raketos paleidimą iš Lietuvoje kadaise veikusios raketų bazės.
Pasak paties autoriaus, ši paroda buvo didelis iššūkis ir galerijai, ir jam pačiam. „Tai technologinio pobūdžio paroda, tokių parodų tokiame mastelyje Lietuvoje nėra daug daroma. Sakyčiau, kad su tuo iššūkiu galerija susitvarkė labai gerai“, – spaudos konferencijos metu sakė D.Narkevičius.
Kita NDG pristatoma paroda leidžia susipažinti su lenkų architekto, mąstytojo, pedagogo ir atviros formos koncepcijos kūrėjo Oskaro Hanseno (1922–2005) kūrybiniu keliu, kurį jis pradėjo Lietuvoje – vaikystę ir jaunystę O.Hansenas praleido tarpkario Vilniuje, čia mokėsi Vilniaus technikos mokykloje. Vėliau studijas tęsė Liubline, Paryžiuje, Londone.
Parodai, organizuojamai Varšuvos modernaus meno muziejaus, Vilnius yra jau penktoji stotelė – prieš tai O.Hanseno kūryba jau buvo pristatyta Ispanijoje, Portugalijoje, JAV ir Lenkijoje, tačiau ekspozicija kaskart yra pritaikoma tai erdvei, kurioje yra rodoma.
Pasak parodos kuratorės Aleksandros Kędziorek, šioje parodoje yra du herojai – pats O.Hansenas ir jo sukurta atviros formos teorija, kuri padarė įtaką ir kitiems kūrėjams. Hansenas priešinosi tam, ką pats vadino uždara forma – jau suprojektuotiems statiniams, kuriuose napaliekama erdvės vartotojų kūrybiškumui, ir siekė pakeisti architektūrą taip, kad žmonės galėtų įsitraukti į jos kūrimo procesus, o pati architektūra darytų įtaką pasauliui, kuriame gyvename.
„Savo teoriją jis tobulino visą gyvenimą ir nors ją galima laikyti utopine, tačiau kartu galima interpretuoti ir kaip kitokio požiūrio į gyvenimą siekį. Nors daug jo projektų nebuvo realizuoti, jis pats į juos žiūrėjo ne kaip į ateities objektus, bet kaip į tam tikrą dabarties utopiją“, – sakė A.Kędziorek.
Ekspozicijoje bus galima susipažinti su architekto idėjomis, jų taikymu miestų planavime, gyvenamųjų ir viešųjų pastatų architektūroje bei mokymosi procese.
Abi parodos Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki vasario 25 d
