„Ši paroda vyks tokioje formoje, kurios pati dar negaliu įsivaizduoti“, – sako A.Sosunova, dalyvauti pakvietusi dešimt tarptautinių ir Lietuvoje gyvenančių meninink(i)ų. Naujus darbus Neringos erdvėse kūrė arba jau esamus specialiai perkėlė: Case (Ieva Lygnugarytė & Xavier Mitchell), Annika Eriksson, Felix Kalmenson, Tomasz Kobialka, Zoe Leonard, Fox Maxy, Marija Olšauskaitė, Mykolas Valantinas, Nijolė Vilutytė, Miglė Vyčinaitė.
Galvojant apie tai, kaip menininkės ir menininkai per savo kūrybą gali sąveikauti su Neringos aplinka, į galvą kuratorei atėjo sąvoka „apsėdimas“: „Į mano žodyną ji pateko beveik kaip katarsinės religinės aistros, pagundos ir ekstazės sinonimas. Apsėdimas gali reikšti totalų atsidavimą, būtinybę arba trumpalaikę nenumaldomą trauką. O galbūt – iš pažiūros „iracionalią“ jėgą, skatinančią menininkes ir menininkus ieškoti atsakymų, reikšti savo troškimus, kelti klausimus ir kurti gestus, griaunančius galios struktūras – poetinius gestus, filosofės Ewos Majewskos vadinamus „silpnu pasipriešinimu“.
Man teko sutikti meninink(i)ų, persekiojusių savo kūrinius institucijose, o šias baudusių už prastą priežiūrą. Teko matyti ir meninink(i)ų, išdrožusių 4000 vaikščiojimo lazdų, ir kūrėjų, apsėstų šių meninink(i)ų. Yra tekę sutikti negalinčių liautis filmavus, kameros objektyvui tampant jų žiūros taško priedanga. Taip pat teko sutikti meninink(i)ų, ėmusių įtariai žiūrėti į kiekvieną akmenį, randamą iš antkapių pastatytame mieste. Teko sutikti ir gyvenimą apmąstančių per vaizdus ir medžiagas, dirbančių beprasmius darbus ir tiesiog negalinčių nekurti meno. Norėjau joms ir jiems parašyti „regis, suprantu jus“. Tokia tokį pažįsta“, – pasakoja kuratorė.
Ši NMK ir A.Sosunovos kolaboracija atspindi hibridinį NMK pobūdį, į institucijos veiklą įtraukiant ilgalaikį bendradarbiavimą su menininkėmis ir menininkais, savo praktiką tyrinėjančiais įvairiais kolaboratyviais formatais, apimančiais dėstymą, naujų darbų kūrimą, leidybą bei parodų rengimą.
2021–2022 m. A.Sosunova dirbo prie įvietintos skulptūros ir leidinio „Mano asmeninis privatus vaiduoklių miestas“ (angl. „My Own Private Ghost Town“), o 2023 m. žiemą vedė penkių dienų trukmės intensyvų studijų kursą „Sekuliaraus amžiaus apeigos“ (angl. „Rites of a Secular Age“) Vilniaus dailės akademijos ir KUNO Šiaurės ir Baltijos šalių meno akademijų tinklo bendruomenei. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Goethe's institutas Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa.
Tad kaip apsėstieji menininkai migruodami įsikuria Kuršių nerijoje?
„Paukščių, vabzdžių, augalų, sezoninių kapitalo srautų ir žmonių gyvenimas Kuršių nerijoje sukasi aplink sezono įkarščio laukimą. Migraciją gali paskatinti saulės šviesos kryčio kampas, rodantis metų laiko, temperatūros, augalų ir maisto išteklių pokytį, – rašo poetas Ocean Vuong, žmonių migraciją lygindamas su monarchų drugelių migravimu, – užtenka vienos nakties šalnos, kad išmirtų visa karta. Kitaip tariant, prastas vasaros sezonas Kuršių nerijoje gali sugriauti kažkieno gyvenimą.
Matote, vieta, kurioje atsidūrėme, yra kurortinis miestelis, įsikūręs žmogaus suformuotame kraštovaizdyje su sudėtingu pastaruosius du šimtmečius besitęsusios kolonijinės istorijos palikimu, formuojančiu šį kraštovaizdį ir jo naratyvą įvairiais vingiais, prieštaravimais bei netikėtais posūkiais. Tačiau šiandien šis vaizdingas paveikslas veikia kaip fonas neoliberaliam kraštovaizdžio ženklinimui, inscenizuotam autentiškumui, formuojamam nekilnojamojo turto sandorių, ir ypatingai urbanistinės kurortinio miestelio plėtros vizijai. Vaidmenys jau paskirstyti: vaiduoklis, svečias, šeimininkas, superšeimininkas.“, – parodos idėją pratęsia A.Sosunova.
Vakarą po parodos atidarymo vyks „Naktinės rezidencijos“ garso ir performanso renginiai, o liepos 22 d. – ekskursijos po parodą, pranešimai ir diskusijos. Paroda veiks iki spalio 8 d., įėjimas ir visi renginiai – nemokami.
