– Per spaudos konferenciją minėjote, jog tik pradėjus organizuoti „ArtVilnius“ kartelę sau išsikėlėte tikrai aukštai ir jau tuomet gręžėtės į tarptautinį pripažinimą pelniusias meno muges. Kiek pavyko įgyvendinti prieš 8 metus gimusią mugės viziją ir kaip šiandien „ArtVilnius“ atrodo kitų tarptautinių mugių kontekste?
D.Stomienė: Manau, kad per 8 metus mums tikrai pavyko įgyvendinti viziją tiek turinio prasme, tiek tarptautiniu garsu, kuris nuvilnijo užsienyje – mūsų mugė jau yra įsitvirtinusi Rytų Europos ir Šiaurės Europos regione, nes aplink 1000 kilometrų skersmeniu daugiau mugių nėra, artimiausios mugės šiuo metu yra Berlyne, Vienoje.
Dar svarbu tai, jog mūsų lankytojai suprato, kad tai nėra paroda, kad tai mugė, trunkanti keturias dienas ir reikia skubėti ją apžiūrėti. Ir, be abejo, nusipirkti išskirtinį kūrinį.
– Spaudos konferencijoje taip pat nuskambėjo frazė, jog tam, jog kolekcionavimo tradicija šalyje suklestėtų, reikia daug dirbti. Ko trūksta Lietuvoje, kad kolekcionavimo praktika įgautų naują pagreitį?
D.Stomienė: Viskas priklauso nuo šalies ekonomikos, tradicijų – kaip šeimose meno kūrinius yra kolekcionavę seneliai, tėvai.
Dabar ekonomika kyla ir iškart jaučiasi, kad žmonės pradeda domėtis menu, ieškoti kūrinių, juos pirkti. To imasi ne tik pavieniai žmonės, bet ir korporacijos, kuriami fondai, kolekcijos. Ypač džiugu, kad ir šiuolaikinis menas pradėtas kolekcionuoti – taip taip pat yra didelis žingsnis.
– Kodėl apskritai verta kolekcionuoti meną ir į jį investuoti?
D.Stomienė: Protingai investuoti į meną tikrai verta. Galbūt tai nėra ta investicija, kuri atsipirks už kelerių metų. Reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, nes istorijoje yra daug pavyzdžių, kai žmonės kaupdami kūrinius už šimtus dolerių praėjus dvidešimčiai metų juos pardavė už milijonus.
Kolekcionuoti reikia atsakingai, o mugėje „ArtVilnius“ yra pristatomi rinktiniai kūriniai – atrenkamos galerijos, jos atrenka kūrinius. Galerijoms mugėje yra organizuojamas konkursas, jas atrenka kompetentinga vertinimo komisija.
Galiu pasakyti tik tiek, jog jei žiūrėsime į įvairius ekonominius pakilimus ir nusmukimus, gerų autorių kainos nekrito – taip buvo ir Lietuvoje. Jei nepasitiki savo jėgomis, galima ateiti su konsultantu. Be to, kiekviena galerija konsultuoja pirkėją.
Kūrinių kainos „ArtVilnius“ – nuo šimto eurų iki dešimčių tūkstančių eurų. Galima išsirinkti.
S.Baliuckaitė: Nebūtinai visi turi tapti kolekcionieriais, galima meno kūriniu tiesiog pasipuošti namus ir pasimėgauti emocine kūrinio verte. Labai daug kolekcionierių irgi pirmiausia vadovavosi emocija.
Kartais originalus, vienetinis meno kūrinys kainuoja tiek pat kiek fototapetas ar prabangi sofa, bet sukuria visiškai kitą emocinę vertę.
– Ilgą laiką vyravo nuomonė, jog šiuolaikinis menas suprantamas tik patiems menininkams ir menotyrininkams. Ar jaučiate, jog šis požiūris Lietuvoje po truputį keičiasi?
D.Stomienė: Papasakosiu, kas man krito į akį praėjusiais metais. Mačiau, kad į mugę atvyksta ne tik vilniečiai ar kauniečiai, bet ir žmonės iš kitų miestų. Mačiau, kad žmonės tikrai domisi, dalyvauja diskusijose, knygų pristatymuose, susitikimuose su menininkais.
Situacija keičiasi į gerąją pusę. Čia, kaip ir viskam, reikia laiko. Mugė vyksta dar tik 8 kartą.
Mugę, beje, labai mėgsta vaikai ir labai norime pakviesti tėvelius su vaikais, nes šiuolaikinis menas labai patinka vaikams ir jaunimui. Tai investicija į vaiko lavinimą, nes jeigu kiekvienais metais vaiką vesiesi į tokias parodas, šie momentai išliks visam gyvenimui ir, manau, pravers bet kurioje srityje, kurioje jis dirbs.
S.Baliuckaitė: Kadangi mes dirbam ir galerijoj, „Meno nišoj“, jaučiam, kad žmonės vis dažniau užeina į galeriją, drąsiau klausia. Tą pačią tendenciją pastebėjo ir mūsų užsienio dalyviai, kurie mugėje dalyvauja nuo 2009 m. – pernai prancūzai sakė: „Kokie pasikeitę jūsų lankytojai. Kas čia atsitiko?“.
Tačiau žmonės į galeriją, šiuolaikinio meno centrą ne visad taip drąsiai užeina, nes galvoja, kad nesupras.
D.Stomienė: O kodėl taip yra? Nes nėra ko paklausti. Jei užeini į parodą, kurią kokia saugotoja saugo, jos nieko nepaklausi. O jei yra galerininkas, menininkas – tai proga, kai gali visko išklausinėti. Svarbu nebijoti klausti, nes žmonės tam ir dirba, jie yra pasiruošę viską kuo išsamiau pristatyti. Tuo ir skiriamės nuo parodos, kad mugėje visą informaciją gali sužinoti iš pirmų lūpų.
„Litexpo“ parodų centre birželio 8–11 d. vyksiančioje mugėje šiais metais dalyvaus 55 galerijos ir 200 menininkų iš 20 pasaulio šalių.