Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno, bažnyčios ansamblio bei parko dalis. Tokių unikalių baroko epochos architektūros ansamblių regione išliko vos keli.
Carinės Rusijos laikotarpiu rūmai buvo paversti ligonine, tarpukariu juose įsikūrė Stepono Batoro universiteto akių klinikos, o po 1940 m. – sovietų karinė mokykla.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir žlugus Sovietų Sąjungai, rūmai buvo perduoti Lietuvos Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Čia planuota įrengti knygų saugyklas, bet to niekada nebuvo padaryta.
Tris pastaruosius dešimtmečius pastatas stovėjo tuščias ir nenaudojamas.
Nuo 2017 m. Sapiegų rūmai buvo patikėti Šiuolaikinio meno centrui. Iš pagrindų restauravus ir sutvarkius pastatą, čia atsivėrusiose įspūdingose erdvėse planuojama rengti parodas, edukacijas, koncertus bei kitus kultūrinius, pažintinius renginius. Čia taip pat žadama įkurti ir kavinę, skaityklą, atidaryti terasą.
Į pirmąją parodą šiuose rūmuose kuratoriai žada pakviesti jau šių metų balandį.
O kol kas visi norintys gali registruotis ir į ekskursijas po šį atgimusį pastatą. Jų metu lankytojai bus supažindinti su rūmų istorija ir juose esančiu dailės paveldu – unikaliomis freskomis, sienų ir lubų dekoru, lipdyba bei visa restauravimo eiga.
Sapiegų rūmai – antrieji ŠMC?
Šiuolaikinio meno centro vadovas Kęstutis Kuizinas teigė, kad 2017 m. Kultūros ministerijai šiuos rūmus paskyrus administruoti ŠMC, laukė didžiulis ir ilgas darbas šį pastatą prikelti naujam ir prasmingam kultūros gyvenimui.
Pasak jo, nors rekonstrukcijų ir konservavimo darbai vis dar nėra užbaigti iki galo, tačiau šiuo metu pastatas jau yra pritaikytas lankymui ir edukaciniam pažinimui.
Visi restauravimo darbai kainavo 12 mln. eurų, o dalinė parama gauta iš Europos struktūrinių fondų.
ŠMC vadovas tikino, kad šio pastato neketinama paversti antruoju Šiuolaikinio meno centru, nes rūmų specifika ir paskirtis yra visiškai kitokia.
„Tai yra du labai skirtingi objektai ir pastatai. Atsižvelgiant į šio pastato istoriją, jo nuostabią barokinę architektūrą bei paties pastato vietą, akivaizdu, kad jo paskirtis yra kiek kitokia. Iš patirties žinau, kad ŠMC – balto kubo vieta, kurioje gali rodyti bet ką – tam ši erdvė ir buvo sukurta. Tuo tarpu Sapiegų rūmuose turime apgalvotai ieškoti darnos su pačiu pastatu ir jo istorija“, – teigė K.Kuizinas.
Tuo tarpu šiandien Sapiegų rūmų vadove paskirta Gintautė Žemaitytė pabrėžė, kad nors dar ne visos erdvės yra atviros lankytojams, tačiau vos įžengus į šiuos atkurtus rūmus akivaizdu, kad yra sukurta kažkas labai gražaus, vertingo ir įspūdingo ir tai naujomis idėjomis ir formomis praturtins ne tik Vilniaus, tačiau ir viso regiono kultūrinį gyvenimą.
Istorinė erdvė, vos nevirtusi loftais
Nors šio pastato tyrimai prasidėjo 1993 m., tačiau dėl įvairių aplinkybių rūmų restauravimo darbai užsitęsė tris dešimtmečius. Pasak Sapiegų rūmų architektūrinių tyrimų ir restauravimo autoriaus Evaldo Purlio, didžiausia grėsmė pastatui buvo iškilusi 2005 m. Tuomet rūmus planuota privatizuoti ir net jau buvo pasirodę skelbimai apie galimybę čia įsigyti loftus.
„Laimei, vietos bendruomenei aktyviai tam pasipriešinus, o žiniasklaidai apie tai garsiai prakalbus, tai neįvyko. Tokiu būdu šie unikalūs rūmai išsaugoti visai miesto bendruomenei“, – teigė E.Purlys.
Anot jo, rūmų restauravimo bei konservavimo metu siekta maksimaliai atkurti pastato erdves ir architektūrinį suplanavimą. Šių darbų atspirties tašku tapo išlikęs 1809 metų rūmų planas iki jų perdavimo ligoninei bei po to sekusių didžiulių pertvarkymų, radikaliai perkeitusių pastato suplanavimą bei erdves.
E.Purlys taip pat pabrėžė, kad nors iš išorės rūmai atrodo ištaigingai, tačiau viduje nebuvo likę išsaugota jokios iki to buvusios prabangos.
„Neliko nei freskų, nei lipdybos, nei skulptūrų, nei kitos puošybos – visa tai sunaikinta XIX a. viduryje. Mūsų dienas pasiekė tik fragmentai, mažos detalės to, kas čia buvo iki tol. Todėl atkurti rūmų vidaus buvo neįmanoma. Štai kodėl restauratoriai siekė pademonstruoti mūrų autentiškumą bei juose įrašytą pastato istoriją“, – kalbėjo E.Purlys.
Ekskursijos – po savaitės, pirmoji paroda – balandį
Nuo vasario 16-os iki kovo 11-os Sapiegų rūmai taps atviri lankytojams – čia vyks mokamos ekskursijos skirtos tiek pastato istorijai, tiek ir rūmų restauracijai.
Registruotis į ekskursijas bus galima jau po kelių dienų Sapiegų rūmų internetiniame puslapyje.
Anot Sapiegų rūmų edukacijų programos kuratorės Lauros Misiūnaitės, šios ekskursijos vyks ir gestų kalba, o architektūrinės bus pritaikytos ir neregiams.
Balandžio 11 d. Sapiegų rūmuose duris atvers pirmoji tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Užuovėja“. Viena jos kuratorių Virginija Januškevičiūtė pažymėjo, kad paroda pratęs pačių rūmų restauravimo koncepciją.
„Šio pastato sienose yra rodoma labai daug skirtingų sluoksnių, skirtingų rūmų gyvenimo etapų. Restauratoriai daug padirbėjo, kad čia matytųsi kaip įmanoma daugiau barokinio paveldo, taip pat kitų laikmečių istoriniai ženklai. Todėl šioje parodoje šalia šiuolaikinio meno kūrinių natūraliai dalyvaus ir barokinės freskos, vėlesnių laikotarpių sienos dekoras, barokinė pastato architektūra bei lipdiniai“, – pasakojo V.Januškevičiūtė pabrėždama, kad šiuolaikybė parodoje taps vienu iš rūmų sluoksnių.
Pasak jos, mąstant apie būsimą parodą daug svarstyta apie patį pastatą bei jo istoriją, todėl ir pavadinimui pasiskolinti žodžiai iš marmurinės plokštės, pritvirtintos virš pagrindinio rūmų įėjimo.
„Pastačius šiuos rūmus, plokštėje buvo lotynų kalba įrašyti žodžiai, kad čia galėtų pailsėti iš karo grįžę kareiviai. Parodos pavadinimas – tai ir nuoroda į šio pastato istoriją, jo besikeitusias paskirtis skirtingų kariuomenių verpetuose. Taip pat ir baroko epochą, Vilniuje iškilusią po miestą nusiaubusių karų ir gaisrų, tad tai buvo tartum atsakas į miestą siautusias negandas. Tai epocha, kuri savaip atrado laikinumo, trapumo idėjas, šviesos ir tamsos kaitą“, – pasakojo V.Januškevičiūtė pažymėdama, kad būsimos parodos kūriniai kalbės apie gijimą, užuovėją, karą, ligas, pradžias ir pabaigas.