Kultūros ministerija nuolat sulaukdavo muziejų sektoriaus siūlymų keisti ankstesnį Muziejų įstatymą, kuris nuo 2003 m. iš esmės nebuvo peržiūrėtas. Nuo to laiko pasikeitė tiek visuomenės poreikiai, tiek ir patys muziejai. Jeigu anksčiau juose svarbiausiomis buvo muziejinių vertybių kaupimo ir išsaugojimo funkcijos, tai XXI a. tarptautinė muziejų politika yra orientuota visų pirma į tarnavimo visuomenei tikslus ir muziejų lankytojų poreikių tenkinimą.
Atitinkamai tapo būtina apibrėžti pakitusią muziejaus misiją, susiejant ją su visuomenės kultūrinio švietimo ir mokymosi tikslais, siekiu įgyti naujų žinių bei turiningai leisti laisvalaikį, įtvirtinti šiems tikslams pasiekti reikalingus muziejų veiklos principus ir patikslinti muziejų funkcijas, kurios užtikrintų didesnį muziejų prieinamumą ir kokybišką kultūros paslaugų teikimą visoms lankytojų grupėms – nuo žinovų ir specialistų iki vaikų bei asmenų, turinčių negalią.
Muziejų įstatymo pokyčių imtasi atsižvelgiant į principus, kurių laikomasi nuo kadencijos pradžios: siekiama sumažinti biurokratiją, įtvirtinti aiškesnę finansavimo sistemą, įtraukti NVO, skatinti įvairias bendradarbiavimo formas, tiesiogiai tartis su sektoriumi.
Naujoje įstatymo redakcijoje yra apibrėžta ne tik muziejų misija, bet ir įtvirtinami pagrindiniai muziejų veiklos principai – atsakomybė, atvirumas ir nediskriminavimas, kompetencija, kūrybiškumas, skaidrumas ir viešumas
Aiškesnė tampa muziejų finansavimo sistema – nustatomas tvaresnis muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklų kokybę ir tęstinumą užtikrinantis finansavimo modelis, atsisakant šių valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų muziejų veiklos finansavimo konkurso būdu Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administruojamomis lėšomis, tokiu būdu sukuriant palankesnę konkurencinę aplinką kitiems muziejams gauti LKT finansavimą.
Naujoje redakcijoje sprendžiama ir regionų, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo vadovų trūkumu, problema. Siekiant sukurti palankesnes darbo sąlygas regionų specialistams, supaprastinama savivaldybių muziejų vadovų skyrimo į pareigas antrai kadencijai tvarka.
Taip pat keičiamas muziejų vadovų pavaduotojų-vyriausiųjų fondų saugotojų pareigybės pavadinimas į vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus ir skyrimo į šias pareigas tvarka bei jo skyrimo į pareigas nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose tvarka, atsisakant buvusio dvigubo pavaldumo ir nustatant, kad į pareigas skiria ir iš jų atleidžia muziejaus vadovas.
Projektu keičiamas respublikinio muziejaus pavadinimas į valstybinio muziejaus. Įstatymo lygiu įtvirtinamas daugelyje pasaulio muziejų taikomas gero valdymo principas, kai muziejaus veiklų valdymo tobulinime dalyvauja muziejaus taryba, kurios sudėtyje yra ir įvairių sričių muziejuje nedirbantys ekspertai. Ši praktika buvo taikoma nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose, tačiau nuo šiol įtvirtinus įstatymo lygiu ją siūloma taikyti ir savivaldybių muziejuose.
Naujojoje redakcijoje patikslinamos esamos sąvokos „muziejus“, „muziejinė vertybė“, kaip neaktualios atsisakoma sąvokos „muziejų fondas“. Įstatymas papildomas tokiomis sąvokomis kaip „nuolatinė ekspozicija“, „saugojimas“, „muziejaus vyriausiasis rinkinių kuratorius“. Atsisakoma neaktualių ir perteklinių nuostatų – muziejų klasifikacijos ir skirstymo į rūšis, muziejų rinkinių skirstymo į pagrindinį ir pagalbinį fondus, perkeliant šias nuostatas į poįstatyminius teisės aktus.
