Pasikeitė lankomiausių muziejų penketas
Kaip informavo Kultūros ministerija, lankomiausiais muziejais jau kelerius metus iš eilės išlieka Lietuvos jūrų muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Įprastai tarp penkių lankomiausių muziejų būdavusiam Trakų istorijos muziejui (122 302 lankytojai per 2020 metus) itin didelę įtaką turėjo sumažėję užsienio turistų srautai, todėl daugiau lankytojų pernai sulaukęs Kretingos muziejus (131 394 lankytojai) išstūmė jį iš šio penketuko.
Labiausiai lankomuose penkiuose šalies muziejuose pernai apsilankė 39 proc. visų Lietuvos muziejų lankytojų.
Nors kai kurie muziejininkai sakė abejojantys, ar po karantino išliks nemokami sekmadieniai, mat per juos lankytojų srautas itin didelis, Kultūros ministerija tvirtina, kad taip: „Nemokamas muziejų lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį, pasibaigus karantinui, ir toliau išliks nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose.“
Nacionalinis muziejus padalinius atidarys palaipsniui
Lietuvos nacionalinis muziejus iš viso turi dešimt padalinių (Gedimino pilies bokštas, Naujasis ir Senasis arsenalai, Buvusi areštinė, Signatarų namai, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kazio Varnelio namai-muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė, Vinco Kudirkos muziejus, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus) netrukus atidarys ir naują – jau vienuoliktą – padalinį „Istorijų namai“.
Vidutinė kaina, norint apsilankyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, yra 4 eurai. Brangiausias muziejaus bilietas kainuoja 5 eurus: tiek reikėtų sumokėti, norint apsilankyti Gedimino pilies bokšte. Kaip ir kituose muziejuose, papildomai kainuoja ekskursijos.
Vidutinė kaina – 10 eurų už ekskursiją grupei iki 20 asmenų, o pati brangiausia – 50 eurų kainuojanti ekskursija – daugiau nei 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas su gidu po Kazio Varnelio namus-muziejų beveik po visus 40 kambarių, aplankant biblioteką ir dailininko studiją.
Pradėsime nuo tų padalinių, kuriuose yra įkurtos parodos.
„Planuojame, kad kai muziejams leis atsiverti, padalinius atidarysime ne visus iš karto, o palaipsniui. Pradėsime nuo tų padalinių, kuriuose yra įkurtos parodos. Vienos jų buvo įkalintos prasidėjus karantinui, o kitos įkurtos karantino metu.
Todėl pirmiausia planuotume atverti Gedimino pilies bokštą ir ten išeksponuotą Primityviojo meno parodą, taip pat Naująjį Arsenalą – jame menininko Petro Repšio kūrinių parodą „Darbai“ ir jau baigiamą įkurti fotografo Tado Kazakevičiaus nuotraukų parodą „Tai, ko nebebus“. Kazio Varnelio namuose lankytojus pakviesime į šio dailininko bažnytinio interjero piešinių parodą“, – sakė Viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis.
Nacionalinis muziejus kainų kelti neketina, tačiau svarsto keisti kai kurių muziejaus padalinių darbo laiką. Pasak A.Šileikio, sprendimai bus priimti atlaisvinus karantiną ir įvertinus, kiek lankytojų muziejai sulauks.
„Kalbant apie muziejaus edukacinius užsiėmimus, šiuo metu edukacinių užsiėmimų priemonės modernizuojamos, skiriamas dėmesys šių užsiėmimų kokybės tobulinimui, todėl ateityje edukacinių užsiėmimų kainodarą žadame peržiūrėti“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas.
2020 metais – 60 procentų mažiau lankytojų
A.Šileikis teigė, kad karantinas muziejų veiklą paveikė dvejopai: „Liūdniausia, jog po pirmojo karantino fiksavome stipriai kritusius lankytojų skaičius. Ir nors muziejai, vasarai įsibėgėjus, dirbo visu pajėgumu, tačiau lankytojų pernai metais sulaukėme 60 proc. mažiau, nei 2019 metais.“
Visgi pats muziejus abiejų karantinų metu ir toliau dirbo, tik per nuotolį: ne tik Lietuvos nacionalinis muziejus, bet visi muziejai visame pasaulyje persikėlė į virtualią erdvę.
„Intensyviau negu bet kada anksčiau siūlėme lankytojams pamatyti skaitmenizuotą muziejaus turinį, o formų buvo daug – tai ir virtualios 3D ekskursijos, ir tiesioginės transliacijos iš uždarytų parodų, videopasakojimai apie eksponatus, virtualios parodos, virtualios pamokėlės su užduotimis, nuotolinės edukacijos, skirtos mokykloms bei šeimoms šeštadieniais, kurių metų edukatoriai gyvai bendrauja su vaikais per įvairias platformas.
Visi muziejai visame pasaulyje persikėlė į virtualią erdvę.
Džiaugiamės, kad reagavome ir atliepėme mokyklų bendruomenės poreikį ir įsitraukėme į nuotolinę mokyklų veiklą. Pradėjome nuo 4, o šiuo metu galime pasiūlyti net 18 nuotolinių edukacinių užsiėmimų.
Virtualiai atidaromų parodų modelis bent jau kol kas atrodo pasiteisinęs. Vasario ir kovo mėnesį planuojame atidaryti 3 virtualias parodas. Taip supažindiname lankytoją su parodos turiniu dar prieš apsilankymą, tikimės, kad galbūt tai formuos lankytojo įgūdį tikslingai apsilankyti vienoje ar kitoje parodoje, kol palaipsniui viskas stos į vėžes.
Tikime, kad, atlaisvinus karantiną, lankytojų muziejuose sulauksime gal ne tokia apimtimi ir skaičiais, kaip iki šiol, bet tikro, gyvo apsilankymo kultūros reliktus saugančiame muziejuje virtualybė nepakeis, kaip ir elektroninė knygų skaityklė dar nepakeitė popierinės knygos“, – kalbėjo A.Šileikis.
Koks muziejus be lankytojų?
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas sako, jog meluotų kalbėdamas apie gerą nuotaiką.
Šio muziejaus padaliniai yra Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinė dailės galerija, Laikrodžių, Vytauto Kasiulio dailės, Radvilų rūmų dailės, Palangos gintaro muziejai, Prano Domšaičio galerija, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Pamario galerija.
„Užsitęsęs karantinas turi poveikį visiems, taip pat – ir muziejų darbuotojams. Neseniai susirašiau su kolega ir savo bičiuliu iš Danijos nacionalinio dailės muziejaus. Ir jis sako: koks muziejus be lankytojų?
Taip, tu gali save apgaudinėti kuo tik nori, kad užsiimi kitomis veiklomis, pavyzdžiui, tiri, rašai. Tą mes ir darome, žinoma, įrenginėjame kitas ekspozicijas. Bet kai tai tęsiasi be galo ir jau beveik metus, kai lankytojai tai pasirodo, tai išnyksta – nuotaikos yra slogios.
Matyt, tiesiog reikia išbūti šią situaciją maksimaliai, produktyviai, kiek leidžia jėgos komunikuoti virtualiais kanalais savo turinį ar rašyti tekstus, ar daryti namų darbus, susirašinėti su partneriais ar įrenginėti naujas ekspozicijas, ką daro ir kiti muziejai.
Kalbant apie ginčą, kodėl dirba parduotuvės, bet ne muziejai, jis parodo kultūros vietą Lietuvos visuomenėje ir kad ji yra pakraštyje, kad ji neesminis poreikis. Duonos, mėsos nusipirkti ar drabužį „Humanoje“ – esminis poreikis, o pasikultūrinti – dekoratyvinė reikšmė, buržuazinis gyvenimo perviršis, kurio galima lengvai atsisakyti. Yra televizorius, yra „Netflix“, tai ko dar norit?“ – nelinksmai kalbėjo A.Gelūnas.
Kainų kelti neketina
Kai muziejai atvers duris, tikimasi, jog lankytojai sugrįš. A.Gelūnas sako pastebintis bendravimo, socializacijos alkį.
„Manau, kad vos tik bus galima, susitikimo, bendravimo, socializacijos mastas bus didesnis, nei iki karantino. Neatmesčiau tokios galimybės. Tie, kas yra pripratę kultūrą turėti kaip kasdienę savo reikmę, kurie negali be gyvų koncertų, be spektaklių, be tikrų meno kūrinių tikrose parodose – turėtų plūstelėti. Aš nemanau, kad atsiras atsargumas, bus atpratimas. Man atrodo, kad priešingai, nes karantinas sukelia deficitą. O kur deficitas – generuojamas perteklinis alkis.
Bet tam turi būti normali situacija, be naujų pavojingų viruso atmainų, pandemija turi būti įveikta ir tada normalus grįžimas į kultūros įstaigas bus absoliučiai užtikrintas. Aš tuo neabejoju“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Nacionalinės dailės galerijos bilieto kaina yra 5–6 eurai, tokia ji ir išliks. Pasak A.Gelūno, bilieto kaina nežymiai padidėjo pernai, tad daugiau jos kelti neketinama.
„Mes esame vienas iš keturių nacionalinių muziejų ir turime valstybės dotaciją. Nėra taip, kaip privačiose kultūros institucijose, kurios, neturėdamos lankytojų, atsiduria tikrai dramatiškoje situacijoje.
Mūsų pačių uždirbama lėšų dalis, lyginant su Vakarų muziejais, kol kas nėra labai didelė. Ji reikšminga, nes ir dalį atlyginimų mokame iš užsidirbtų lėšų, ir rinkinius papildome. Bet kol valstybės dotacija yra absoliuti liūto dalis mūsų biudžete, mes nelabai matome priežastį, dėl ko turėtų bilietai stipriai brangti.
Mūsų tikslas nėra komercinė veikla.
Taip pat mūsų tikslas nėra komercinė veikla. Apklausose žmonės ir nurodo, kad renginių, muziejų, spektaklių kaina yra vienas iš trukdžių kalbant apie kultūros prieinamumą. Manau, kad kuo prieinamumas geresnis, tuo ir mums, ir lankytojams geriau“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Pasak A.Gelūno, lankytojas, mokėdamas už bilietą, iš muziejaus tikisi ne tik tikslinio jo turinio, tačiau ir aplinkos, edukacinės programos, interaktyvumo.
Bilietas į Trakų pilies muziejų kainuos daugiau
Trakų istorijos muziejus, nors pernai ir sulaukęs gerokai mažiau lankytojų, yra vadinamas vienu iš populiariausių muziejų. Trakų istorijos muziejaus ekspoziciniai padaliniai – S.Šapšalo karaimų tautos muziejaus, Medininkų pilis, Trakų salos pilis, Pusiasalio pilis.
Po karantino atvykstantieji į Trakų salos pilį už bilietą turės mokėti daugiau. Kaip pranešė portalas welovelithuania.com, Trakų muziejus taps brangiausiu muziejumi Lietuvoje. Nuo šiol bilietas kainuos 12 eurų vietoje buvusių 8.
Kaip 15min sakė Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, visi Lietuvos muziejai, nustatydami kainas, vadovaujasi bendrais kainodaros principais.
„Ir nors muziejai nėra pelno siekiančios organizacijos, teikdami paslaugas, jie kuria ir ekonominę vertę. Jau esame minėję, kad Trakų istorijos muziejaus ir visų jo objektų lankymo kainos neatitiko dabarties realijų. Įstaiga jau kelerius metus tiek lankymo bilietų, tiek ekskursijų vadovų ar edukatorių paslaugų kainas nežymiai didino tik po euro įvedimo, kadangi skaičiai muziejų kainoraščiuose buvo tapę juokingi ir neadekvatūs.
Trakų salos pilies kainos už lankymo bilietus nekito dvejus pastaruosius metus. Kainų kitimas buvo svarstomas dar praėjusiais metais Muziejaus taryboje, kuri šiam sprendimui, kaip neišvengiamai būtinybei, pritarė“, – sakė muziejaus direktorė.
Kainas pakito pagal sezoniškumą: šešis „aktyviojo lankymo“ sezono mėnesius siūloma kainas keisti, jas didinant, o šešis „neaktyviojo lankymo“ (arba – ne sezono mėnesius) kainas palikti tokias, kokios buvo 2019–2020 metais.
Pasak A.Zmejevskienės, COVID-19 akivaizdoje muziejui svarbu nukreipti dalį lankytojų srauto iš lankymui patrauklių metų mėnesių į mažiau lankomus, pasiūlant konkurencingesnę lankymo kainą.
Lankytojų srautų reguliavimas pasirodė ypač svarbus jau nuo 2020 metų kovo mėnesio, įvedus ekstremaliai situacijai taikomus kultūros sektoriaus įstaigų veiklos organizavimo ir tęstinumo užtikrinimo reikalavimus.
„Kainodaros naujosios strategijos remiamos keliais pagrindiniais argumentais: sezono metu Trakų istorijos muziejus lankytojų aptarnavimo tinkamai kokybei užtikrinti, padidėjusiems lankytojų srautams aptarnauti papildomai investuoja į žmogiškuosius išteklius, samdydamas sezoninius darbuotojus, o kiekvienas metais tokių sezoninių darbuotojų išlaikymo išlaidos auga dėl minimaliosios algos didėjimo, neapmokestinamojo minimumo augimo ir pan.
Taip pat siekiama suapvalinti kainas, kurios buvo neadekvačios.
Be to, muziejus nuolat sistemingai investuoja į lankytojų aptarnavimo sektoriaus darbuotojų, ekskursijų vadovų bei edukatorių kvalifikacijos tobulinimą, profesinį augimą, apmokant 100 proc. mokymų kainą, komandiruočių ar kelionės išlaidas, todėl logiški atrodo tokie sprendimai. Tenka spręsti dilemą ir kelti edukacinių programų kokybę, ir padengti „nuostolingų“, bet savo turiniu svarbių ir reikalingų, užsiėmimų išlaidas. Tuo taip pat siekiama suapvalinti kainas, kurios buvo neadekvačios.
Reziumuojant galima pasakyti, kad visi muziejai, įgyvendinantys savo misiją, aktyviai dalyvauja turizmo sektoriaus vystymo procesuose. Trakų istorijos muziejus, nors ir ne tiesiogiai, aktyvina ir su turizmu susijusius verslus mieste. Pavyzdžiui, prekybą suvenyrais, vandens transporto priemonių pramoginį verslą, nakvynės ar maitinimo paslaugas teikiančius verslus. Taip pat esame patrauklus darbdavys, prisidedantis prie vietos gyventojų užimtumo didinimo“, – teigė pašnekovė.
Technologinius sprendimai neišvengiami, jei muziejus nori būti patrauklus
A.Zmejevskienė, kalbėdama apie karantiną, taip pat teigė, kad muziejams labai sunku aptarnauti savo lankytojus išimtinai tik nuotoliniu būdu.
„Tai lyg aktoriui ar muzikui koncertuoti tuščioje salėje, be žiūrovų. Nors atsakysiu atvirai – aš esu už modernius technologinius sprendimus. Jie neišvengiami, jei muziejus nori būti patrauklus naujajai lankytojų kartai.
Juk akivaizdu, kad technologinė pažanga, naujieji sprendimai, išmaniųjų įrenginių „dalyvavimas“ kiekvieno žmogaus gyvenime, visose to gyvenimo sferose yra aiškiai regimi. Tai neigti ar bandyti išvengti būtų tolygu pasmerkti muziejų ir toliau vadintis naftalininiu“, – sakė Trakų istorijos muziejaus direktorė.
Šiuo metu nelankomos muziejaus erdvės yra labai populiari vieta įvairių televizijos laidų ar siužetų kūrėjams.
Per karantiną muziejaus darbuotojai dalyvavo mokymuose naujų įgūdžių formavimui, daugiau orientavosi į skaitmeninio ir virtualaus turinio kūrimą, parengė ir pradėjo įgyvendinti salos pilies dviejų ekspozicinių erdvių modernaus turinio įgyvendinimo projektą, sukūrė išmaniąją audiogido programėlę, ryšį su lankytojais palaikė nuotoliniu būdu ir dirbo panašius – ne visai kasdienius įprastu metu – darbus.
„Rengiame naujus videoturus ir filmuotas temines ekskursijas, kurias netrukus pristatysime muziejaus gerbėjams. Šiuo metu nelankomos muziejaus erdvės yra labai populiari vieta įvairių televizijos laidų ar siužetų kūrėjams. Bet kokiu atveju muziejaus paslaugų vartotojai yra pagrindiniai naujų veiklos sprendimų diktuotojai.
Po karantino ateiname apsiginklavę nauja amunicija – buvusio karantino metas daug ko išmokė, ypač nenugalimos jėgos sukurtus iššūkius paversti naujomis, dar neišnaudotomis galimybėmis. Manyčiau, kad lankytojai muziejų pasiilgę taip pat, kaip ir muziejai – lankytojų“, – kalbėjo A.Zmejevskienė.
Muziejų lankytojų skaičius sumažėjo beveik perpus
- iš viso Lietuvoje yra apie 110 įvairių muziejų. Tarp jų – keturi nacionaliniai, 15 – respublikinių, daugiau nei pusšimtis – savivaldybių, taip pat žinybinių ir dešimt – nevalstybinių;
- tai, kad muziejai tapę traukos centru, sako ir patys muziejininkai, ir Kultūros ministerijos skelbiama statistika. Per 2019 metus Lietuvos nacionalinius muziejus aplankė 1 552 682 lankytojai, respublikinius – 1 788 237 lankytojai, savivaldybių – 1 277 013 lankytojų;
- žinybiniuose muziejuose, tarp kurių Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, bitininkystės, pinigų, geležinkelio, angelų, Lietuvos sporto ir kiti muziejai, 2019 metais apsilankė 521 245 lankytojai;
- į nevalstybinius muziejus (MO muziejus, Grūto parkas, Europos parkas, iliuzijų, žaislų ir kt. muziejai) 2019 metais atėjo 449 589 lankytojai;
- 2020 metai muziejų gyvenimą, žinoma, apvertė aukštyn kojom. Pernai juose apsilankė 2 837 798 lankytojai. Lyginant su 2019 m. (5 588 573 lankytojai), muziejų lankytojų skaičius sumažėjo beveik perpus.
Antroje teksto dalyje kitą savaitę – pokalbis su Lietuvos jūrų, Nacionalinio M.K.Čiurlionio ir MO muziejaus atstovais.
