„Scanorama“ sugrįžta į savo namus, kinas sugrįžtą į kino teatrus, tikimės, kad ir žiūrovai sugrįš žiūrėti gero kino“, – tokiais žodžiais spaudos konferencijoje į žurnalistus kreipėsi festivalio vadovė Gražina Arlickaitė.
Kultūra yra diskursas
„Pandemijos smūgiai palietė mus visus ir profesiniu, ir žmogišku, ir visokiais kitokiais požiūriai. Tačiau, man rodos, žmogus yra stiprus ir galintis įveikti visus smūgius. Ir būtent pandemija įpareigojo kultūrą, o tai reiškia ir kiną, atgaivinti požiūrį, kad kultūra yra diskursas, kad reikia ja gyventi, o ne baisiais pandemijos skaičiais“, – teigė G.Arlickaitė.
Pandemija įpareigojo kultūrą, o tai reiškia ir kiną, atgaivinti požiūrį, kad kultūra yra diskursas, kad reikia ja gyventi.
Pasak festivalio vadovės, nors devynioliktoji programa buvo rengiama sudėtingomis sąlygomis, tačiau pavyko išsaugoti įprastą „Scanoramos“ struktūrą, visas programas, į kurias buvo atrinkti svarbiausi, reikšmingiausi Europos filmai, tarp kurių gausu tiek žymių vardų, tiek debiutinių darbų, ilgametražių bei trumpo metrų juostų.
Po įvairias jau įprastas ir laiko išbandymus išlaikiusias programas šių metų festivalyje pasklis visuomet intriguojantis ir įdomus lenkų kinas, kurio programoje „Lenkų kino dienos „Scanoramoje“ bus parodyta net dešimt juostų.
Didelis dėmesys festivalyje bus skirtas moterų režisierių, taip pat archyvinėms juostoms, filmams, nagrinėjantiems pačią kino mediją.
Tarp lietuviškų premjerų festivalyje šiais metais penkios juostos.
Neapsieita ir be garbingų apdovanojimų sulaukusių bei mažiau pastebėtų, tačiau labai ryškių ir išskirtinių juostų. Kaip ir ankstesniuose festivaliuose, išskirtinis dėmesys skiriamas skandinaviškiems filmams – čia netrūks ir islandiškų, ir suomiškų bei kitų šiaurietiškų spalvų.
Tarp lietuviškų premjerų festivalyje šiais metais penkios juostos: Algimanto Puipos „Sinefilija“, Marijos Stonytės „Švelnūs kariai“, Albinos Griniutės „Šaukiniai iš tolimo uosto“, Andriaus Blaževičiaus „Bėgikė“, Ramunė Rakauskaitės „Sugrįžę iš Niujorko“.
Nėra geriausio, yra geri filmai
„Manęs dažnai klausia, kokį filmą yra būtina pamatyti, koks yra geriausias? Tačiau tai yra neįmanoma, nes nėra geriausio filmo, yra geri filmai, kuriuos labai smagu atrasti. Tokie filmai yra gero kino standartas, kurie moko mus suprasti, kaip skirti gerą kiną nuo tiesiog kino. Juk festivalis negali gyventi vien laureatais, vien šedevrais. Todėl festivalyje atkreipiame dėmesį į filmus, kuriuos tiesiog būtina pamatyti“, – teigė G.Arlickaitė.
Pasak festivalio vadovės, šių metų „Scanorama“ kviečia atsigręžti į istorijos dabartį ir individo santykį su savo laiku, savo asmeniniais pasirinkimais ir jų kainą. Tarp tokių ryškiausių filmų G.Arlickaitė išskyrė tokias juostas kaip Dominyko Grafo „Fabijanas“, Jano Matuszyńskio „Nepalikti žymių“, Charlottes Sieling „Margarita – Šiaurės karalienė“.
„Scanorama“ kviečia atsigręžti į istorijos dabartį ir individo santykį su savo laiku, savo asmeniniais pasirinkimais ir jų kainą.
„Kaip istorija konstruojama ir atrandama kine komponuojant ir archyvinę medžiagą savo naujausiu darbu atskleis režisierius Loznica naujausioje savo juostoje „Babin Jaras. Kontekstas“, pasakojančioje apie žydų tautybės ukrainiečių žudynes 1941 m. Didžioji dalis filme panaudotos medžiagos – mėgėjiški vaizdo įrašai, padaryti nacių eilinių jiems specialiai išduotomis vaizdo kameromis“, – pasakojo G.Arlickaitė.
Bilietus į festivalio filmus žiūrovai galės įsigyti jau nuo spalio 25 d. Festivalis vyks lapkričio 4–14 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Festivaliui pasibaigus žiūrovų labiausiai pamėgti ir ryškiausi filmai taip pat bus rodomi ir internetinėje kino peržiūros platformoje.
