Banksy fenomenas: kodėl menininkai slepia savo tapatybę?

Slapyvardis kaip nauja tapatybė

Daugelis gatvėje piešiančių žmonių turi susikūrę naujus vardus – slapyvardžius. Vėliau, tęsdami meninę veiklą, dalis jų pasirašo pridėdami ir tikrąjį vardą. Ne išimtis ir Lietuvos gatvės menininkai.

„Jei pieši nelegaliai, o daugelio gatvės meno piešėjų būtent tokia pradžia, tai negali savo tikru vardu pasirašinėti, reikia slapyvardžio. Be to, slapyvardis paprastai yra trumpesnis, geriau įsimenantis, originalus ir skamba kietai. O po to, kai jau prilimpa, taip ir lieka iki gyvenimo galo“, – sako slapyvardžiu Morfai pasirašantis kaunietis Timotiejus Norvila.

Pats Timotiejus ilgą laiką buvo žinomas kaip Morfai – gatvės menininkas iš Kauno. Tačiau šiandien jau dauguma žino tikrąjį jo vardą.

„Atėjo toks laikas, kai jau per daug žmonių žinojo, kas už to vardo. Kaip ir nebebuvo prasmės slėptis“, – pasakojo T.Norvila. Žiniasklaidoje jis kartais minimas ir su tikruoju vardu, tačiau tai ne visada jam patinka: „Jei esu minimas grafičių kontekste ar kalbama apie mano kūrybą, tai tegul mane pristato kaip Morfai, be vardo ir pavardės.“

Asmeninio archyvo nuotr./Gatvės menas

Tačiau Lietuvoje vis dar yra sienų piešėjų, iki šiol akylai saugančių savo anonimiškumą. Vienas iš jų – sienų rašytojas 209. Jo užrašai kritiškai apmąsto sostinės viešąsias erdves ir vilniečių kasdienybės realijas.

Miesto antropologės Jekaterinos Lavrinec teigimu, 209 yra vienas ryškiausių Vilniaus gatvės menininkų, nes yra sukūręs ilgalaikį santykį su miestu:

„Gatvės menas reikalauja ilgalaikio santykio su miesto erdvėmis. Menininko 209 taiklūs pastebėjimai kyla iš urbanistinio konteksto ir atspindi miesto pokyčius. Būtų įdomu sužinoti, ką šis menininkas mano apie kitokių medijų panaudojimą, pavyzdžiui, projekcijas, plakatus ir pan.“

Asmeninio archyvo nuotr./Gatvės menas

Kaukė kaip skydas

Siekiant išsaugoti anonimiškumą prisidengiama ne tik slapyvardžiu, bet ir kauke. Štai italų gatvės menininkui Manu Invisible labai svarbu, kad jo kūryba kalbėtų už jį, todėl jis nusprendė slėpti savo veidą.

„Kaukė man yra tam tikras skydas, padedantis atskirti privatų gyvenimą nuo profesinio, saugantis mano privatumą nuo smalsuolių, dėmesio ir publikos nuomonės“, – sako Manu Invisible. Sardinijoje, kur jis piešia, kaukės turi gilias antikines tradicijas. Žvelgiant į istoriją, kaukę anonimiškumui išsaugoti naudojo ne vienas menininkas ir muzikantas.

Juoda kaukė, kurią Manu Invisible dėvi dirbdamas, įkvėpta nakties, nes pradžioje teko nemažai piešti tamsoje, ir geometrinių figūrų, nes tai yra neatskiriama jo mano kūrybos dalis.

„Manau, pasaulis yra milžiniškas idėjų puodas, iš kurio semiamės, o skirtumas yra tas, kaip menininkas save išreiškia. Esmė yra tai, ką komunikuoji, o ne fizinė išvaizda“, – į dažniausiai žurnalistų užduodamą klausimą atsako italų kūrėjas.

Gyvename tokiais laikais, kai sunku išsaugoti savo visišką privatumą. Dauguma naudoja socialinius tinklus, o jie kaupia informaciją apie mus. Galbūt todėl savo tapatybę slepiantys meno kūrėjai šiandien taip kursto mūsų smalsumą.

Šį ir kitus straipsnius apie gatvės meną galite skaityti žurnale „Gatvės
meno galerija“.