„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Baroko dailininkas Caravaggio – ne kartą slapstėsi nuo teisėsaugos, bet kūrė genialiai

Mugėje pristatyta knyga „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“ yra pirmasis bandymas supažindinti Lietuvos skaitytojus su šiuo genialiu baroko dailininku. Pasak Lolitos Varanavičienės, leidyklos „Tyto alba“ direktorės, Italijoje, menininko gimtinėje, per metus apie jį pasirodo bent keturios naujos knygos.
Caravaggio
Caravaggio / Vida Press nuotr.

„Jis vienodai gerai valdė plunksną ir durklą“, – tęsė L.Varanavičienė ir pripažino, kad per visą laiką apie šį menininką žinojo tik tiek. Todėl kilo noras pristatyti šį legendinį kūrėją Lietuvos auditorijai ir užkabinti žmones, sudominti.

Šiam tikslui buvo pasirinkta išversti ir išleisti italų meno istoriko ir kritiko Constantino D’Orazio versiją – t. y. profesionalo parašytas, aprėpiamos apimties tekstas, papildytas žymiausių kūrinių reprodukcijomis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Costantino D'orazio knygos „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“ pristatymas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Costantino D'orazio knygos „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“ pristatymas

Pristatyme dalyvavusi menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė įvardijo specifinį terminą: „Žmonės, kurie skleidžia tam tikros srities žinias, pavyzdžiui, istorijos, kultūros istorijos, supaprastindami, bet nesuprastindami, italai vadina divulgatore.“ Italijoje tai yra oficialus profesijos apibūdinimas, nusakantis D’Orazio kūrinio braižą.

Aleksandra Aleksandravičiūtė paminėjo ir kitą svarbią priežastį – būtent šioje knygoje yra paminėta naujų, įdomių faktų. Pavyzdžiui, pateikta Romos, kurioje menininkas gyveno, topografija, atskleista miesto svarba jo kūrybai. Be to, gyvenimas tamsioje Romos palėpėje dailininkui leido atrasti šviesos kontrastu paremtą chiaroscuro efektą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Giedrė Jankevičiūtė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Giedrė Jankevičiūtė

Legendos ir faktai

Caravaggio gyvenime netrūko neįtikėtinų nuotykių, intriguojančių istorijų. Apie jį sklando daug legendų, yra sukurta gausybė filmų, parašyta knygų, jo biografija yra ganėtinai išnarstyta.

Visgi šios knygos privalumas, anot A.Aleksandravičiūtės, yra patikima faktinė informacija, paremta skirtingais šaltiniais, amžininkų atsiminimais. Autorius nesiimama interpretuoti ir nejučia prikurti, kaip personažas jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Tokiu būdu išvengiama romantinio subjektyvizmo: „Čia yra parašyta saikingai.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aleksandra Aleksandravičiūtė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aleksandra Aleksandravičiūtė

Visgi dar Caravaggio gyvenimo laikotarpiu menininkai rūpinosi savo įvaizdžiu, savaip jį formavo: „Tradicinio dailininko darbo dalis ir buvo save parduoti, pareklamuoti.“

Caravaggio dažnai ribas peržengdavo ir ne kartą keitė savo gyvenamąją vietą bėgdamas nuo teisėsaugos.

Tikėtina, kad dailininkas jau tada rūpinosi savo įvaizdžiu, jį sąmoningai kūrė. „1600 metai, tai yra laikas, kai avantiūristiškas, ryškus, tikras dailininko gyvenimas buvo labiau pliusas nei minusas. Taigi jie mėgdavo tą akcentuoti ir neslėpdavo, kiek būdavo įmanoma įstatymų ribose“, – teigė A.Aleksandravičiūtė. Visgi Caravaggio dažnai ribas peržengdavo ir ne kartą keitė savo gyvenamąją vietą bėgdamas nuo teisėsaugos.

„Scanpix“ nuotr./Caravaggio
„Scanpix“ nuotr./Caravaggio

Genijaus charakteris

Remiantis amžininkų liudijimais kuriasi gana ryškus ir daugiasluoksnis, galbūt netgi prieštaringas Caravaggio portretas. Beprotiškai talentingas, agresyvus, labai išsilavinęs, impulsyvus, ekscentriškas.

Knygos pristatymą moderavusi rašytoja Viktorija Urbonaitė pabandė dailininko asmenybę susieti su šiuolaikiniais veikėjais: „Jis būtų tų laikų Maiklas Džeksonas.“ Visgi A.Aleksandravičiūtė Caravaggio prilygino alternatyvesniems pankų judėjimo atstovams.

Mirtis apsinuodijus švinu buvo vadinama baltąja mirtimi.

Nors dailininko mirties aplinkybės nėra iki galo aiškios, G.Jankevičiūtė paminėjo vieną iš svarstomų versijų – apsinuodijimas švinu. Iki XIX a. švinas buvo naudojamas tapybos pigmentuose, o būtent baltame pigmente jo buvo daugiausia. Galbūt tai ir lėmė ne tik mirtį, bet ir asmenybinius pakitimus iki mirties: „Ir agresyvumas, ir impulsyvumas priklausytų simptomams. Galbūt galėjo būti charakterio savybės, bet galėjo būti ir liga.“

Mirtis apsinuodijus švinu buvo vadinama baltąja mirtimi: „Tapyba nėra toks jau lengvas ir nekaltas užsiėmimas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sakė G.Jankevičiūtė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Urbonaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Urbonaitė

Renginio moderatorė V.Urbonaitė knygos pristatyme dalyvavusių menotyrininkių klausė, į ką svarbu atkreipti dėmesį bandant suvokti tokį unikalų menininką, kaip reiktų žiūrėti į tuos jo sukurtus šedevrus?

Visgi kažkokio stebuklingo recepto neišgirdome: „Knygos tam ir rašomos, kad palengvintų neverbalinės komunikacijos suvokimą. Skaitykite knygą“, – rekomendavo G.Jankevičiūtė, o A.Aleksandravičiūtė pridūrė, kad svarbu susirasti internete kokybiškas reprodukcijas ir į jas žiūrėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“