Vertingas daiktas buvo perduotas Škotijos nacionaliniam muziejui ir dabar nuolat eksponuojamas galerijoje. Iki šiol ekspertai manė, kad prieš 4000 metų Šiaurės Afrikoje iškastas daiktas yra vienkartinis radinys.
Taip buvo iki 1966 m., kai kitas privačios mokyklos, įsikūrusios Fife, Škotijoje, mokinys atsitiktinai aptiko bronzinę Apio jaučio statulėlę. Bešokdamas į tolį fizinio lavinimo pamokos metu jis nutūpė ant kieto iš žemės kyšančio daikto.
Keisčiausia, kad jį prižiūrintis mokytojas buvo tas pats berniukas, kuris prieš 14 metų rado smiltainio galvą.
Atsitiktinis ne vieno, o dviejų vertingų egiptietiškų senienų radimas toje pačioje vietoje Škotijoje gali skambėti daugiau nei neįtikėtinai, tačiau tik radus trečiąjį lobį muziejaus pareigūnai nusprendė tęsti tyrimą. Pastarąjį eksponatą (bronzinę figūrėlę) po dviejų dešimtmečių iškasė su metalo detektoriumi tuometinėje jaunų nusikaltėlių internatinėje mokykloje žaidęs berniukas.
Apie įvykį buvo pranešta Škotijos muziejaus kuratorei Elizabetai Goring, kuri nustatė, kad figūrėlė ypač sena. Iš kolegų sužinojusi, kad toje pačioje teritorijoje buvo rasti dar du panašūs radiniai, ji surengė paieškos misiją. Taip buvo aptikta dar 15 objektų, tarp kurių – plokštelė su Horo akimi bei egiptiečių deivės Iris, žindančios savo sūnų Horą, figūrėlė.
„Šių radinių kasinėjimas ir tyrinėjimas Melvilio name buvo pats neįprasčiausias projektas mano archeologinėje karjeroje“, – sakė E.Goring, kuri pirmą kartą savo istorija pasidalys Škotijos antikvarų draugijos žurnale „Proceedings of the Society of Antiquaries of Scotland“.
„Senovės egiptietiškų daiktų aptikimas Fife yra akivaizdžiai netikėtas, o vėlesni tyrimai, kuriais siekta nustatyti kolekcijos kilmę, pateikė įdomią istoriją, nors ir su dar keliomis paslaptimis, kurių galbūt niekada nepavyks įminti“, – tęsė ji.
Eksponatų savininkas taip ir nebuvo nustatytas. Buvo spėjama, kad nepaprasta kolekcija galėjo priklausyti vienam iš buvusių Melvilio namų gyventojų, lordui Alexanderiui Balgonie. 1856 metais būdamas 24 metų jis lankėsi Egipte. Anuomet buvo įprasta, kad Egipto prekeiviai pardavinėjo antikvarinius daiktus turistams.
Kitais metais jis mirė nuo tuberkuliozės, ir tai gali paaiškinti, kaip brangūs daiktai buvo apleisti. Alternatyvus paaiškinimas – jie buvo palaidoti dėl bauginančių prietarų, pasklidus gandams apie faraonų prakeiksmą.
„Daugiau nei šimtą metų Škotijoje palaidotų egiptietiškų artefaktų atradimas liudija XIX a. antikvarinių daiktų kolekcionavimo mastą ir sudėtingą jo istoriją“, – komentavo Škotijos nacionalinio muziejaus Senovės Viduržemio jūros regiono kuratorė Margaret Maitland.
