Muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius teigia, kad parodai 30 daiktų simboliškai atrinkta spalio 15-ąją minint įstaigos įkūrimo trisdešimtmetį.
„Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės, fotoaparatas, šachmatai ir kiti“, – pranešime sakė R.Černius.
Anot jo, muziejuje sukaupta gerokai daugiau eksponatų, nei telpa į nuolatinių ekspozicijų erdves.
Daiktai gauti muziejininkų ir pačių tremtinių, politinių kalinių, patriotinių organizacijų, disidentų iniciatyva.
R. Černius tvirtina, kad paroda orientuota į lankytojus, kuriems rezistencinės kovos bei Lietuvos gyventojų genocidas žinomas tik iš istorijos vadovėlių ir žiniasklaidos, ji skirta ir patiems patyrusiems okupacijų represijas.
Vis dėlto daiktai, atrinkti iš saugomų rinkinių, iki šiol niekur nebuvo eksponuoti, tad paroda gali sudominti ir anksčiau čia besilankiusius, teigiama pranešime.
Parodos kuratorė, muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė sako, kad tarp eksponatų galima išvysti, pavyzdžiui, tremtyje mirusio Liudviko Ramanausko antkapinę lentelę. Jis buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataro, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago tėvas.
„1948 metų gegužę su sūnumi Albinu, dukra Aldona jis buvo ištremtas į Saralą, Chakasijos autonominę sritį, Krasnojarsko krašte. Ten 1949 metų sausio 2-ąją tremtyje ir mirė. Dukra Aldona į Lietuvą nelegaliai grįžo 1958 metais. Kelis metus slapstėsi. Sūnus Albinas grįžo 1962 metais“, – pasakojo muziejininkė.
Dar vienas eksponatas – nešiojamas sulenkiamas aparatas, priklausęs savamoksliui fotofrafui Juozui Karlui (1907–1998), kuris 1946–1949 metais įamžino Ignalinos krašte veikusios Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanus.
Nepaisant to, kad pokariu J.Karlas buvo paskirtas pirmuoju apylinkės pirmininku, tai jam tapo puikia priedanga palaikyti ryšius su partizanais ir reguliariai juos fotografuoti.
„Tų nuotraukų rinkinys išskirtinis savo turtingumu ir daugiasluoksniškumu. Jį sudaro fotografijos, negatyvai, stiklo negatyvai, metaliniai stiklo negatyvų dėklai ir fotoaparatas“, – sakė R.Driaučiūnaitė.
Parodos lankytojai galės pamatyti vizitėles – Lietuvos kalėjimuose ir sovietų lageriuose ant mažų medžiagos skiaučių adata ar žuvies kaulo ašaka slapta nuo kalėjimo sargybinių ir lagerių prižiūrėtojų siuvinėtus sveikinimo, palaikymo ir paguodos rankdarbius. Parodoje taip pat gausu ir suvenyrinių savadarbių dėžučių, kurių unikaliausia į jubiliejinę parodą atkeliavo iš Kauno:
„Tai Norilske Krasnojarsko krašte kalėjusio politinio kalinio Albino 1955 metais vasarį pagaminta dėžutė, dovanota politinei kalinei Veronikai Misiūnaitei: unikali tuo, kad padaryta ypatinga – Vasario 16-osios – proga“, – pabrėžia parodos kuratorė.
Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus 11-oje kameroje, kurioje 2018 metais meldėsi Lietuvoje viešėjęs Popiežius Pranciškus, o dabar lankytojai gali pamatyti brangią Šventojo Tėvo dovaną – liturginį žibintą, bus galima išvysti eksponuojamus rožinius ir savadarbį Pažaislio Dievo Motinos su Kūdikėliu altorėlį, priklausiusį 1949 metų tremtinei Zofijai Butkienei, pasidirbintą Poroge, Nižneudinsko rajone, Irkutsko srityje.
Parodos akcentu pasirinktas pro kalėjimo durų kameros akutę matomas rožinis.
„Rožinis – tikėjimo, paguodos ir vilties simbolis. Malda, kur ji bebūtų – drėgnoje kalėjimo kameroje, apledėjusioje tremtinių jurtoje ar tamsiame lagerio barake – telkė, guodė ir ramino“, – pasirinkimą paaiškino muziejaus dailininkė Aistė Tarabildienė.
Paroda „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Aukų gatvėje greta Gedimino prospekto veiks iki šių metų pabaigos.
