Buvusiuose Profsąjungų rūmuose rasti A.Stoškaus vitražai

Prieš griaunant buvusius Profsąjungų rūmus, juose atrastas Algimanto Stoškaus (1925–1998) vitražų triptikas, kuris prieš 15–20 metų buvo užkaltas gipso kartono plokštėmis – anot Vilniaus savivaldybės atstovų, vitražai anuomet buvo uždengti siekiant juos apsaugoti, nes dalis pastato nebuvo šildoma.
Profsąjungų rūmuose rasti vitražai
Profsąjungų rūmuose rasti vitražai / Sauliaus Žiūros nuotr.

„Tai – teminių vitražų triptikas, sukurtas 1958–1961 metais. Šie trys darbo ir poilsio temoms skirti vitražai yra iš plonasienio stiklo, sumontuoto tarp metalo konstrukcijų bei švino“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme 15min.

Pasak savivaldybės atstovų, vitražų būklė pakenčiama, tačiau restauracija vis tik bus reikalinga.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad yra keletas visai tuščių langų, bet, laimei, jie yra šonuose, kur nėra figūrinio piešinio“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybė.

Algimantas Stoškus (1925–1998) – dailininkas vitražistas, pirmojo SSRS kinetinio vitražo autorius. 1978 m. jam skirta LSSR valstybinė premija.

Kaip rašo Monika Skubėjūtė, A.Stoškaus kūriniai ritmiški, monumentalių, dinamiškų, dažniausiai geometrizuotų formų, raiškių faktūrų. Kūrybai būdingi apibendrinti įvaizdžiai, simboliškumas, darnus vitražo ir architektūros santykis.

Kol kas vitražų triptikas bus paliktas Profsąjungų rūmų pastate. Savivaldybė praneša, jog artimiausiu metu bus skelbiamas rūmų griovimo darbų konkursas – po jo bus sprendžiama, kur toliau saugoti vitražą.

Vietoje Profsąjungų rūmo pastato – daugiafunkcis menų centras

Praėjusių metų pabaigoje, Vyriausybė buvusį Profsąjungų rūmų pastatą pripažino nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti ir perdavė jį Vilniaus savivaldybei.

Vietoje rūmų ant Tauro kalno turėtų iškilti daugiafunkcis menų centras, kuriame reziduotų orkestras. Be didžiosios salės, kuri turėtų talpinti 1500 žmonių ir kurioje vyktų akustinės muzikos koncertai, numatoma ir daugiafunkcė 500 vietų salė.

Nacionalinės koncertų salės studijos autorių skaičiavimais, centro įkūrimui prireiktų daugiau nei 47 mln. eurų investicijų, iš kurių kiek daugiau nei 35 mln. eurų atitektų statybos darbams. Planuojama, kad 7 mln. eurų turėtų kainuoti scenos įrengimai, 3 mln. eurų – kita technika. Projektavimo darbai turėtų atsieiti 2 mln. eurų

Architektūrinį centro konkursą buvo žadama skelbti iškart po Naujųjų metų, tačiau kol kas apie jį daugiau žinių nėra.

Tikimasi, kad menų centras duris atvers 2023 m., minint Vilniaus jubiliejų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos