Paroda apie žmogaus kūną
Menininkė sako, jog parodoje orientuojamasi į kūną, žmogaus santykį su juo ir reakciją į savo kūną bendrame kontekste. Parodą sudaro vaizdo projektas, skulptūrinis objektas ir du grafikos ciklai.
„Supaprastinus šią mintį, idėja gimė supratus, jog savo fiziniame kūne matau daug disproporcijų – prima, kas aš esu ir kas yra duota, antra, ką aš galvoju, tarsi tai kas aš esu, yra tai ką aš galvoju, o visa kita yra kažkokia duotybė, su kuria aš nebūtinai tapatinuosi“, – pasakoja Ž. Minkutė.
Tuomet menininkei ir kilo noras prieiti arčiau ir patyrinėti fizinį kūno būvį, todėl parodoje pristatomi tiesioginia kūno antspaudai.
„Paroda pradėta vystyti dar 2015 metais, ji yra ilgo darbo finalinė dalis. Per metus sukurdavau po vieną kūrinių ciklą, kadangi ši tema man buvo itin svarbi ir dirbau tikrai ilgai. Visgi kūrinių neeksponuodavau ir dėdavau į šoną, nes jie turėjo būti didesne ko nors dalimi, baigtine kolekcija, kur kūriniai tarpusavyje siejasi, turi atsikartojimų, bet kartu ir keičiasi“, – nurodo parodos kūrėja.
Ž.Minkutės parodos kūriniai sukurti laikantis tradicinės grafikos principų. Naudota tiesioginio atspalvio spaudos (monotipijos) technika, kai anspauduojama nuo realių objektų. Ž.Minkutė pasirinko antspauduoti žmogaus kūno plotą.
„Man buvo svarbi technologinė pusė ir tiesioginis spaudos momentas, todėl rinkausi nebeįtraukti papildomų elemtentų, tokių kaip spalvos. Norėjau išlaikyti vienpusišką žinutę“, – sako pašnekovė.
Paroda per ekraną
Ž.Minkutė sako, jog situacija, kai žiūrovai parodos negali pamatyti gyvai, yra kiek juokinga, kadangi projektas yra apie kūną, intymumą, susitapatinimą su savimi, savęs priėmimą būnant vienam ar kontekste su kitais žmonėmis.
„Nemaža dalis to, kas mes esame, sudaryta iš to, kaip mes jaučiame pasaulį ir kas mus supa. Po penkerių metų pavyko pasiekti rezultatą sukuriant parodą, tačiau ji vis tiek liko nepasiekiama. Tarsi ši erdvė taip ir nebuvo sutverta žiūrovui“, – sako menininkė.
Parodą galima pamatyti virtualioje parodoje čia. Tačiau Ž.Minkutė sako, jog tokiu būdu prarandamas laiko aspektas.
„Kai mes klausomės muzikos plaudami indus ir, atvirkščiai, kai mes einam į koncertą ir dedikuojame savo dėmesį atlikėjui, jaučiame ryškų muzikos kokybės skirtumą. Tas pats vyksta ir su vizualiaisiais menais“, – pasakoja Ž.Minkutė.
Jos manymu, naršant internete tarp daugybės informacijos pamatyti kokią nors dalį parodos ar kūrinio, nėra tas pats, kaip tą patį vaizdą pamatyti gyvai. Internete kūrinys tampa tik konteksto dalimi tarp kitų pranešimų.
Pandeminis laikotarpis
Menininkė tikina, jog pandemijos metu jaučiasi kiek kontraversiškai – nors pandemija yra baisus reiškinys, moteriai jis suteikė atokvėpio ir poilsio galimybę.
„Viskas priklauso nuo žmonių, kaip jie galėjo sau pritaikyti šį stagnacijos momentą. Aš skyriau daug laiko kūrybai ir galiu pasakyti, jog man praėję metai buvo turiningi, nors pasaulis ir sustojo“, – sako Ž.Minkutė.
Šiuo metu moteris dirba prie naujo darbų ciklo, kuris kardinaliai skirsis nuo dabar pristatomos parodos. Tokį skirtumą menininkė vadina normaliu, kadangi pastarasis projektas buvo vystytas ilgus metus. Naujoji paroda bus apie šiuolaikišką triukšmą, kur bus galima išvysti daug spalvų.
Kol kas parodą „Nertis iš kailio“ internetu galima išvysti iki sausio 30 d. Tolimesnis jos likimas priklauso nuo pandemijos raidos, tačiau kiek vėliau parodą gyvai planuojama pristatyti Klaipėdoje ir Lenkijoje.
„Taigi jei ne čia ir dabar, tikiuosi, kad dar bus progų ją išvysti“, – viliasi pašnekovė.
Živilė Minkutė yra jaunosios kartos meninkė, meno kūrimu susidomėjusi jau mokykloje. 2012–2013 m. moteris studijavo dailės mokykloje Prancūzijoje, 2015 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistrą. Šiuo metu menininkė yra sukūrusi 5 personalines parodas ir apie 20 grupinių parodų, kurios buvo pristatytos ir užsienyje.