Pagrindinius sumanyto skulptūrų parko akcentus ketinama įrengti iki Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio – 2018-ųjų vasario 16-osios. Valstybei išskirtinė šventė ypatinga ir Ilzenbergo dvarui, menančiam 500 metų šalies istoriją.
Šių metų pradžioje paskelbtame skulptūrų konkurse dalyvauti galėjo dvarų kultūra besidomintys Lietuvos ir Latvijos menininkai, kurie turėjo galimybę susipažinti su parku bei jo tvarkymo planu. Menininkai iš skirtingų šalies vietų pateikė dešimtis akmens ir bronzos kūrinių – iš jų balandžio 14 d. specialiai suburta komisija atrinko šešis.
Tai – Dalios Matulaitės kurtas suoliukas, latvio Aigars Bikse mergaitė, iškeltomis rankomis, Stasio Juraškos saulės laikrodis, Kęstučio Dovydaičio angelai, Jono Grundos lelija ir Liutauro Griežės mergaitė ant rutulio.
Skulptūrų ir gamtos vienovė
Anot dvaro šeimininko Vaido Barakausko, skulptūrų konkursui buvo parinkta tema, kuri atspindi Ilzenbergo dvare puoselėjamą atmosferą: „Dvaras. Meilė. Harmonija.“ Šia tema sukurtos skulptūros turėtų pritapti prie gamtinės parko aplinkos įvairiose dvaro vietose, pavyzdžiui, ant tiltelio, tvenkiniuose, parko alėjose.
Todėl neatsitiktinai į atrinktų skulptūrų ratą pateko šaltinį primenantis lelijos žiedas, pasakų elementais pagyvintas meniškas suoliukas, tinkamas šių laikų įsimylėjėlių fotografijoms ar vaikų laipiojimui. Funkcinė skulptūrų vertė buvo svarbus vertinimo kriterijus.
Angliško stiliaus Ilzenbergo dvaro parkas yra įrašytas į valstybės saugomų parkų registrą. Jis plyti tarp dviejų ežerų, iš viso užimdamas 15 hektarų plotą. Pačioje parko teritorijoje yra trys tvenkiniai, atkurtos ir prižiūrimos alėjos bei takai, į salą vedantis Meilės tiltas. Vieno iš komisijos nario, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro teigimu, atrenkant skulptūras buvo svarbu, kad jos įsilietų į 500 metų senumo parko harmoniją, tapdamos tradiciniais parko atributais.
Vertintojų trijulė
Konkursui pateiktus darbus vertino komisija, kurią sudarė Vilniaus dailės akademijos profesorius M.Šaliamoras, architektė Vidutė Povilauskaitė ir dvaro savininkas V.Barakauskas. Pasak architektės V.Povilauskaitės, konkursui menininkai pateikė net keliasdešimt pasiūlymų.
„Atrinkti parkui tinkamiausius projektus nebuvo paprasta. Vis dėlto tai – specifinis konkursas, kuris skelbtas tikintis, kad skulptoriai įsigilins į dvaro istorinės aplinkos specifiką ir kad jų darbams nepristigs meniškumo. Be to, tikėjomės ir originalių idėjų“, – sakė architektė.
Konkurso dalyvių pasiūlymai buvo vertinami atsižvelgiant į tris svarbiausius kriterijus: skulptūros originalumą, jos atitiktį temai (dermę su pasirinkta eksponavimo vieta) bei meninę vertę. Vertinamos buvo ir skulptūros kainos atitiktis sąnaudoms.
V.Povilauskaitės teigimu, konkursas buvo ypatingas ir tuo, kad jame dalyvavo kaimyninės Latvijos menininkai. Jie pateikė ypač puikių sumanymų, tad Ilzenbergo parke, tikėtina, netrukus bus galima išvysti realizuotas šių menininkų skulptūrines kompozicijas.
Latvių susidomėjimas – ne atsitiktinumas. Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras yra pačiame Lietuvos-Latvijos pasienyje. Statinys svarbus ne tik lietuviams, bet ir mūsų kaimynams. Juolab kad latviai dvare – nereti svečiai: jie atvažiuoja ir kaip turistai, ir kaip dvaro ūkio produkcijos pirkėjai. Keletas jų dirba pačiame dvare.
Pradžia jau padaryta
Pirmasis kūrinys – fontano skulptūra priešais centrinius dvaro rūmus – buvo atidengtas 2016-ųjų rugsėjį. Jis pirmasis papuošė 15 hektarų angliško tipo dvarvietės parką. Tai skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtas „Angelų medis“. Anot autoriaus, iš bronzos nulietas kūrinys yra dvaro atgimimo simbolis.
„Medis ir angelai, arba amūrai – tai gyvybės šaukliai. Dvaras atgimsta taip, kaip atgimsta medis. Ežere, netoli rūmų, yra Meilės sala, o ir pats dvaras prisikelia naujam gyvenimui. Skulptūra – fontano akcentas, o vanduo juk – gyvybės simbolis“, – anuomet, atidengiant skulptūrą, kalbėjo jos autorius.
Parkui – per 250 metų
Istorijos šaltinių duomenimis, Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m., o jo parkas – XVIII a. viduryje, kai jame šeimininkavo vokiečių bajorų Orgies-Rutenbergų giminė.
XIX a. antroje pusėje naujųjų dvaro savininkų sumanymu parkas buvo išplėstas. Tuo metu, 1863–1896 metais, Ilzenbergo dvarą valdė N.N.Fuchsas. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus vėlyvojo klasicizmo architektūros stiliumi.
1896 m. Ilzenbergo dvarą nusipirkęs jo naujasis šeimininkas E.Dimša parką dar labiau išpuoselėjo.
Tačiau 1940 m. dvaras buvo išdraskytas. Sovietmečiu parkas buvo menkai prižiūrimas, pastatai taip pat pamažu iro ir nyko.
Dvarą 2011 metais įsigijo V.Barakauskas. Jo teigimu, sutvarkyti keletą dešimtmečių apleistą parką buvo nemenkas iššūkis. Nuspręsta, kad labai svarbu išsaugoti buvusią istorinę parko erdvių struktūrą ir kiek įmanoma smarkiau išryškinti gerąsias parko savybes – senus, galingus pavienius medžius bei jų grupes. Taip pat pradėta puoselėti idėja įrengti dvare skulptūrų parką.
