Fotografijų serijoje „Vaikinai“ matomi kūnai yra abstrahuoti, fragmentiški, beveik susiliejantys su aplinka. Nuotraukų kompozicijas diktuoja situacija ir laikas, praleistas kartu su fotografuojamaisiais.
Paraleliai vystomoje serijoje „Mėlynos gėlės“ užfiksuoti mėlynai dažytų rožių ir orchidėjų vaizdai. Gėlėms vystant mėlynas pigmentas po truputį nyksta ir žiedai blykšta, atverdami naujus, netikėtus spalvinius derinius. Nors išdidinti gėlių vaizdai kviečia žiūrovą pažvelgti atidžiau, sykiu atsisakoma tokio vaizdo detalumo, kokį paprastai žada makro technika.
Fotografijose užfiksuoti materialių kūnų santykiai toliau plėtojami monumentalioje „Editorial“ erdvę laikinai transformavusioje instaliacijoje. „Lūpų dažai“ apima tokius reiškinius kaip duotybė ir kaita, geismas ir slopinimas, kolektyvinis būvis ir asmeniniai pasirinkimai. Pabrėždama kūnų ir paviršių medžiagiškumą, jų tarpusavio įtampą, menininkė tyrinėja, kaip estetiką sąlygoja socialinės aplinkybės, ekonomika ir laikas.
G.Paliušytė (1987) gyvena ir kuria Vilniuje. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Paliušytės kūryboje (filmuose, fotografijoje) dažnai tyrinėjamos skirtingos intymumo formos, kolektyvinio būvio magija ir trapumas.
Paskutiniosios parodos: „Mes gyvename vietovėse“ (kartu su Gabija Nedzinskaite) buvusiame fizikos institute Vilniuje; Lavender Opener Chair Gallery, Tokijuje.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
