Bendraminčių ratas
Plenere Kuršių nerijoje, vykusiame 2020-ųjų rugsėjį, dalyvavo jaunieji fotografai: Augustina Miknevičiūtė ©Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas, lydimi kolegų Andriaus Repšio ir Jono Staselio.
Grupės meno vadovas J.Staselis ir šio plenero kūrybiškumo fasilitatorė Gerda Šeirė – abu menininkai – prieš ketverius metus patys persikėlė gyventi į Nidą. „Kiekvienąkart renkame naują komandą – į plenerą kviečiame jaunus menininkus bei vyresniuosius jų kolegas pasidalinti patirtimi. Ši bendraminčių aplinka „įelektrina“ ir paskatina naujas idėjas, kūrybinę draugystę“, – kalbėjo G.Šeirė.
J.Staselis parenka plenero temą, kuri ilgainiui tampa parodos tema. Gerda – plenero kūrybiškumo fasilitatorė – padeda atrasti Kuršių nerijos istorinius kontekstus, derina kūrybinių užduočių maršrutus. „Plenere prašome kiekvieną prisistatyti ir pristatyti savo ankstesnius darbus grupei bei bendruomenei. Kviečiame atlikti užduotis, aktyvūs kūrybiniai procesai išsijudina – man lieka tik informacijos centro funkcijos“, – juokavo G.Šeirė.
Uždara teritorija
Plenero pavadinimą ir dalyvius įkvėpė Kuršių nerijos geografinė padėtis – teritorija, atskirta vandeniu ir valstybės siena. Sena tradicija menininkams čia rinktis kurti. „Būnant gamtoje atsistato mūsų kognityvinės funkcijos, tuo pačiu – ir kūrybiškumas. Pirmomis dienomis, atvažiavę iš miesto, gyvename kaip įpratę – nuo ryto skubame, norime intensyvios dienos programos. Trečią dieną įvyksta lūžis – menininkai pralaisvėja, mintys ima suktis ir pereina į kitą, kūrybiškumo, režimą“, – svarstė pašnekovė.
Plenero organizatoriai jo dalyviams siekia sudaryti sąlygas kurti. „Buitis mus įžemina. Menininkams reikia atstumo nuo kasdienių rūpesčių, erdvės ir laiko, kai aplinka nuščiūva. O Kuršių nerijoje, saugomoje teritorijoje, atsiranda saugumo pojūtis. Mus paveikia ir tai, kad persikeliame į kitą krantą – jūra arti, viskas pasiekiama pėsčiomis. Bendras dėsnis: jei kasdien atliekame tuos pačius veiksmus, gauname tuos pačius rezultatus. O jei norime kitokio rezultato, turime kitaip ir pasielgti“, – pastebėjo G.Šeirė.
Priminimas nuo jūros
Paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“ jau rodyta Liudviko Rėzos kultūros centre Neringoje, Klaipėdos Meno bibliotekos galerijoje ir Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, Tauragėje ir Panevėžyje. Vilnius – paskutinė šios parodos rodymo stotis.
Fotografijos iš Kuršių nerijos bus eksponuojamos Energetikos ir technikos muziejuje – industrinėje aplinkoje, senojoje sostinės elektrinėje. „Kontrastas – atnešame natūralią gamtos tėkmę į industrinę, techninę aplinką. Galime į tai žiūrėti kaip į priešpriešą arba kaip į papildymą, priminimą, kad svarbu išsaugoti gamtos erdvę. Nežinome, kokiais laidais ji teka, tačiau mūsų organizmas atsistato ir vystosi būtent gamtoje“, – sakė G.Šeirė.
Parodos atidarymo laikas – 13 val. 13 min., vyks susitikimas su kūrėjais. Per plenerą būtent tokiu metu menininkai atliko bendrą pratimą. Koks jis? – parodos autoriai prisimins ir pasidalins gruodžio 4 dieną.
Paroda veiks iki sausio 17 d.
Įėjimas į parodos atidarymą laisvas.
Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.