Unikali draugystė
„Pandemija vienaip ar kitaip palietė mus visus. Vienus psichologiškai, fiziškai ar kitus finansiškai. Niekas nepaneigs, kad kažkokiu būdu, šiuo metu yra sudėtinga visiems. Ieškome būdų ir galimybių saviraiškai, kai sustojo įprastinis gyvenimas. Ieškome ryšio su artimaisiais, kai nebegalime tiek daug ir artimai bendrauti. Tačiau vieną draugystę esame išlaikę labai arti… Šeimininko ir šuns ryšys – ypatingas. Vieni prisimena mielą kaimo šuniuką, kiti – savo vaikystės draugą. Daug istorijų ir prisiminimų palydi keturkojis kompanionas.
Šiuo pandemijos laikotarpiu ir pati pajutau, kaip tai svarbu. Draugystė tarp šeimininko ir šuns unikali. Jis pažįsta tik tavo mašinos garsą, nors gatvėje daug tokių pačių. Pasitinka su dideliu džiaugsmu, bet ir liūdi kartu, kai reikia. Keturkojo ir šeimininko draugystė daugiau nei tik juos siejantis pavadėlis“, – taip parodą socialiniuose tinkluose pristatė parodos kūrėja.
„Žvelgiame tarsi per stiklą“
Martyna teigė, kad sukurti tokią parodą languose panoro todėl, jog šiuo metu, dėl karantino, nėra galimybės lankytis parodose, tad sumanė sukurti bent tokią kultūrišką pramogą praeiviams.
„Būtų labai malonu pakviesti žiūrovus į šiltą, baltą ir šviesą galeriją. Pastatas, žinoma, nėra ypatingai gražus, tačiau šiandien turime ribojimus ir į viską žvelgiame tarsi per stiklą. Būtent taip, kaip ir kabo šios fotografijos. Tokia pagrindinė mintis ir buvo, kad negalima susitikti su kitu žmogumi, esame per atstumą. Tačiau turime kitą sielos draugą“, – atskleidė Martyna.
Fotografė panevėžiečius pradžiugino surengusi parodą languose.
Ryšys tarp žmogaus ir šuns
Pasak fotografės, idėja sukurti tokią parodą gimė dar pirmojo karantino metu.
„Mintis tokia ir buvo – parodyti ryšį tarp žmogaus ir šuns. Idėją pradėjau vystyti dar pirmojo karantino metu, bet vasarai atėjus, viskas atsipalaidavo ir maniau, jog jau – nebeaktualu, bet štai atėjo antrasis karantinas. Sugrįžau prie tos idėjos, o kadangi studija šiuo metu nenaudojama dėl įvestų ribojimų, sugalvojau, kad langus galima panaudoti kaip savotišką galeriją“, – pasakojo moteris.
Priglaustinukė Pupa
Martyna tvirtino mėgstanti fotografuoti šunis, o dažnas modelis, jos pačios šuo. Pirmoji parodoje gimusi nuotrauka taip ir atsirado. Joje įamžinta Martyna kartu su priglaustinuke Pupa.
„Mes ją dar visai mažytę pasiėmėme iš prieglaudos. Nėra taip, kad fotografės šuo jau moka pozuoti (juokiasi). Šuniui juk neįsakysi kaip pozuoti. Kaip pavyks nuotrauka priklauso nuo augintinio nuotaikos, nuo to ar pavalgęs, ar ne. Galima su skanukais privilioti papozuoti. Štai taip ir pavyksta bendromis pastangomis“, – sakė panevėžietė.
Paroda ir prasidėjo būtent nuo šio dueto, o vėliau taip viena po kitos susiformavo visa nuotraukų galerija. „Pradėjau nuo savęs. Tai ir įkvėpė tęsti toliau, ieškoti kitų šeimininkų su augintiniais ir atrasti ryšį tarp jų“, – pasakojo ji.
Vilioja skanukais
Martyna juokavo, kad fotografuoti šunį, taip pat sudėtinga kaip vaiką.
„Jų taip paprastai nesuvaldysi. Lengviau dirbti su išdresiruotais šuniukais, bet ir su nedresiruotu galima išgauti nuostabių, nesuvaidintų kadrų. Svarbu, jog augintinis prieš fotosesiją nebūtų labai sočiai privalgęs, tada lengviau prisivilioti skanukais ir paprašyti ką nors padaryti. Tačiau, fotosesijų metu tikrai žavus ir tas netikėtumo faktorius. Atėję į fotosesiją su šunimi per daug nieko nesitikėkite, o tiesiog mėgaukitės akimirka ir procesu“, – patarė fotografė.