Naktis kaip fonas Vakarų Europos dailės kūriniuose sutinkama nuo XIV a., tačiau kaip atskiras ir savarankiškas žanras noktiurnai išpopuliarėja XVII a. olandų mene.
Kaip rašoma pranešime spaudai, parodą kaip tik ir pradeda vieno žinomiausių ir subtiliausių to meto nakties vaizdų tapytojo Aerto van der Neero pasekėjo peizažas.
Kiek vėliau, XIX a., naktis tampa svarbiu įkvėpimo šaltiniu romantikams. Eksponuojamuose jų kūriniuose ji paprastai įgauna sutaurintos, svajingos, mistiškos ar net iki sakralinio lygmens pakylėtos gamtos pavidalą.
Dar vieni didieji noktiurnų garbintojai buvo XIX–XX a. sandūroje kūrę simbolistai. Jiems naktis dažniausiai asocijuojasi su paslaptimi, tamsa, baime, blogiu ar skausmu. Be to, tiek į transcendenciją linkusiems romantikams, tiek nuo tikrovės besistengusiems pabėgti simbolistams naktis gali tapti puikia priedanga kelionei į fantastinį sapnų, nuojautų ar pasakų pasaulį. O XIX a. II p. – XX a. pr. kūrę realistinės pakraipos dailininkai tiesiog stengėsi perteikti savaiminį nakties grožį.
Eksponuojami noktiurnai ne tik atskleidžia daugiaveidį nakties pasaulį, bet ir atspindi asmeninį M.Žilinsko skonį. Jam svarbi ir vertinga galėjo pasirodyti tiek žymaus dailininko nutapyta įspūdinga drobė, tiek nežinomo ar mažai žinomo autoriaus sukurtas ir kolekcininko sielos stygas palietęs nedidelis darbelis.
Paroda veiks iki birželio 30 dienos.