Iki šiol matėme sėkmingą dirbtinio intelekto veiklą muzikos srityje, kur naudojant specialią programinę įrangą buvo sukurti netikri islandų dainininkės Björk ar grupės „Nirvana“ kūriniai. Nors mokslininkai sako, kad dirbtinis intelektas tikrojo meno nesugebės kurti dar gerą šimtmetį, pirmieji pokyčiai vyksta jau šiandien, pamažu pasiekdami ir gatvės meną.
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį pasaulį išvydo „GANksy“ – nauja dirbtinio intelekto programinė įranga, išmokyta imituoti tam tikrų gatvės menininkų darbus. Nors „GANksy“ stilius (ir, pripažinkime, pavadinimas) nepaprastai panašus į legendinio Banksy, kūrėjai niekur neužsimena apie šio menininko įtaką dirbtinio intelekto įkvėpimui.
Vos „gimęs“ „GANksy“ patyrė nemažų išbandymų: jis turėjo praeiti sunkų ir intensyvų mokymosi režimą, kurio metu reikėjo peržiūrėti šimtus, o gal ir tūkstančius, gatvės meno nuotraukų. „Suktas vizualus genijus, kurio kūryba atspindi mūsų neramius laikus“, – taip „GANksy“ apibūdina jo kūrėjas britas Mattas Roundas, kurio idėjos kelias dienas kurstė diskusijas meno pasaulyje, kai menininkai ir gatvės meno gerbėjai po truputį pradėjo kalbėti, ar „GANksy“ nėra Banksy plagijavimas ir ar dėl to nekils teisinių ginčų dėl autorinių teisių pažeidimo.
Apie „GANksy“ ir apskritai dirbtinio intelekto įtaką gatvės menui savo nuomonę turi ir lietuvių kūrėjai.
Timotiejus Norvila-Morfai sako, kad šis eksperimentas sulaukė plataus dėmesio, nes rėmėsi vieno žinomiausių menininkų darbais (tai užkoduota net pavadinime) ir todėl, kad dabar naujos technologijos, jų panaudojimo būdai bei dirbtinis intelektas savaime dėl savo naujumo traukia dėmesį: „Be šių dviejų sąlygų mes ir nežinotume to, nes eksperimento rezultatas yra nykus ir, mano nuomone, praeitų be jokio reikšmingesnio susidomėjimo, o po savaitės visi pamirštų, kad toks apskritai buvo“, – sako Morfai. „Jei programa galėtų sugeneruoti tokį rezultatą, kuris tam tikrais būdais atšviežintų supratimą, įprasto vaizdo matymą ir apskaičiuotų kažką, ko žmogus negali apskaičiuoti, o tą gali padaryti tik mašina, tada tai teiktų prasmės ir būtų gražu pažiūrėti“, – mano jis ir ragina neprarasti estetikos pojūčio naujuose ieškojimuose ir nesižavėti vien tuo faktu, kad tai sukūrė programa. „Greitai ir lengvai niekas didingo nesusikuria, kad ir kaip to norėtųsi“, – pažymi jis.
Menininkė Eglė Narbutaitė mano, kad „GANksy“, kaip reiškinys, yra labai natūralus: „Vis bandome išmatuoti dirbtinio intelekto ribas ir natūralu, kad pagaliau menas sulaukė savo eilės“, – sako ji. „Labai gerai, kad Banksy buvo pasirinktas kaip mokomoji medžiaga – labai gerai pasimatė, kaip be idėjos, konteksto ir stiprios žinutės vienas žymiausių stilių tapo tik photoshop’o „content aware“ funkcija. Na, bet dirbtinis intelektas yra linkęs tobulėti, todėl bus įdomu stebėti progresą. O menas, gatvės ar ne, vienaip ar kitaip yra nuolat veikiamas laikmečio realijų“, – įsitikinusi E.Narbutaitė.
„Pats toks darinys kaip dirbtinis intelektas yra labai jaunas, ir jį, kaip kokį vaiką, įvairiais būdais bandoma mokyti duodant turinio ir stebint jo galimybes“, – sako iliustratorius, sienų menininkas Martynas Auž. „Nematau jokio tikslo, išskyrus mokslinį faktorių. Tai tikrų menininkų nepakeis, kaip ir žmonės, kuriantys garsių menininkų reprodukcijas, nepakeičia orginalų, o tik juos imituoja. Gal atsiras tiesiog atskira robotų menininkų karta, kurie prisižiūrėję milijonus žmonių kurtų kūrinių ir nuo jų atsispyrę, sukurs kažką autentiško“, – spėja M.Auž.
Kol menininkai ir visuomenė susipažįsta ir diskutuoja apie šį reiškinį, 256 „GANksy“ darbai skaitmeniniu formatu ir pasirašyti paties „menininko“ pradėti pardavinėti, kainai nuo 1 svaro kaskart kylant užsisakius. Taigi, ar tai naujo meno forma, ar būdas užsidirbti, kol kas galime nuspręsti kiekvienas sau.
