Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, kiekvienas meno kūrinys įamžina svarbiausias vietovės akimirkas: nuo vietos gyventojų kasdienybės iki reikšmingų miesto simbolių, tokių kaip garsusis ir vienintelis Rytų Europoje esantis Grigiškių akvedukas.
„Meno galerija po atviru dangumi – tai ne tik estetiškai patraukli miesto erdvė, bet ir kultūros šaltinis, įtraukiantis vietinius gyventojus ir miesto svečius į istorinį Grigiškių pasakojimą“, – teigiama savivaldybės pranešime.
Vienas iš išskirtinių projekto elementų – interaktyvūs QR kodai, įmontuoti į kiekvieną meno kūrinį. Lankytojai galės nuskenuoti kodus ir savarankiškai leistis į virtualią ekskursiją, išsamesnę pažintį su miesto istorija.
„Tikima, kad neofreskos taps nauja Grigiškių identiteto pradžia, simbolizuojančia miesto tapatybės atgimimą“, – teigė Grigiškių seniūnė Donata Lukašenkovienė.
„Meno galerija po atviru dangumi, tikėtina, taps svarbia Grigiškių vizitine kortele, pritraukiančia kultūros entuziastus ir suteikiančia miestui naują veidą“, – tvirtino ji.
Meno galerijos po atviru dangumi idėjos autorius ir kūrinių menininkas – Linas Kaziulionis.
Šiuo projektu jis siekia atskleisti Grigiškių, kurios neretai laikomos priemiesčiu, unikalų identitetą ir kultūrinį paveldą.
Grigiškės yra Vilniaus miesto dalis abipus Vokės upės ir Vilniaus-Klaipėdos automobilių magistralės. Tai atskiras miestas Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnijos teisėmis. Toks administracinis miesto mieste statusas Lietuvoje yra vienintelis.
Prieškariu šioje vietoje buvo Afindevičių, Salų, Kunigiškių ir Kauno Vokės kaimai, o Grigiškėmis vadintas tik popieriaus fabrikas, pastatytas 1923 metais. Įmonei plečiantis, pokariu išaugo fabriko darbininkų gyvenvietė. Šiuo metu čia gyvena apie 11 tūkst. gyventojų.