Parodos pavadinimas „Dugnas“ – tai dilema, ar panirus į dugną ten ir likti, ar atsispirti ir kilti aukštyn. Veikiant vidinėms ir išorinėms priešpriešoms, galima pasielgti dvejopai: pasiduoti nenumaldomai galiai arba atsispirti, skleistis ir gyvuoti savitai.
„Viena iš pagrindinių šios parodos idėjų, įrašytų ir instrukcijoje – darykite tai, ką norite, atmetus vaikų auginimą, darbą ir kitas svarbias funkcijas gyvenime“, – akcentavo autorė.
„Dugno“ šaltiniai – tai ne tik sapnai, asmeniniai autorės išgyvenimai, bet ir mokslu paremti reiškiniai, kuriuos pavyko perteikti su bendraautoriumi Karoliu Tamošiūnu. Kaip teigia jis, vienu iš parodos kūriniu norėta parodyti saulės energijos tėkmę į žemę ir iš jos sukuriant susitaikymo su gyvenimu ir mirtimi aliuziją.
„Iš žemės mes turime išspinduliuoti fotonus, palaikydami energetinį balansą. Bet mes turime jų išspinduliuot daugiau, reiškia, prigaminti daugiau informacijos. Tą mes visi ir darome. Netgi ančiukai, lapiukai – visi tuo užsiiminėja. Ir paskui pūva, šyla ir išspinduliuoja tą nematomą fotonų srautą į visatą“, – atidarymo metu pasakojo K.Tamošiūnas.
Ši paroda – ketverius metus trunkančio J.Barilaitės projekto „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“ dalis. Dar kūrybinio proceso pradžioje suplanuotą trečiąją dalį „Ginklai ir slėptuvės“ autorei teko iš esmės keisti. „Prasidėjus karui supratau, kad mano fantazijos pernelyg nokautuos realybę“, – apie kūrybos pokyčius atviravo menininkė.
„Neracionali, intuityvi, kažkur klystanti“ kūryba
Tiek šią, tiek ankstesnes projekto dalis, anot autorės, jungia „pasidavimas intuicijai, emocijai, telepatijai, ieškoma sąryšių“. Paklausta apie tai, kuo šių metų paroda išsiskiria, J.Barilaitė mini medžiagas ir stilistiką.
„Pirmoji paroda „Kaulai ir nuosėdos“ buvo daugiau apie pasikeitimą anglies būvyje, piešiniai anglimi, grafitu. Antrojoje parodoje ieškojau sąryšio tarp kalbos, ženklo ir kūno. Trečią dalį labiau palikau politinei kovai, būdų pasipriešinti ieškojimui“, – pasakojo moteris.
Be J.Barilaitės kūrybai būdingos tapybos ir drąsaus performanso, šiemet kūryboje pasitelktas ir dirbtinis intelektas. Tiesa, kaip teigė pati autorė, visų užgimusių idėjų jam įgyvendinti nepavyksta, o ir laiko pavyko sutaupyti mažai.
„Šis instrumentas turbūt dar yra tokioje stadijoje, o gal toks išliks visada. Reikia dirbti daugiau už jį, turėti gerus savo resursus, kad jis sukurtų gaminį. Galima pagalvoti, kad kai kurios technologijos palengvina gyvenimą, bet realiai sugaiščiau turbūt tiek pat laiko kurdama pati“, – atskleidė menininkė.
Moteris sutinka, kad procesas buvo labai įdomus, o ir rezultatas išėjo ne visai toks, kokio tikėtasi.
„Rezultatas gal kiek vaikiškas – vaizdo įraše matosi nupjautas moters žandas. Bet palikau jį dėl to, nes tai irgi yra procesas, pridedantis parodai popso. Tekstą vaizdo įrašui skaičiau pati prie žalio ekrano, norėjau, kad moteris būtų rytietiškų bruožų, sėdėtų pelkėje, kiltų rūkas“, – kūrybinį procesą atpasakojo autorė.
Kalbėdama apie ateities planus J.Barilaitė teigė pratęsianti savo pasipriešinimą tais būdais, kurie jai sekasi geriausiai.
„Nesu kovotoja su plakatais – aš bandau transliuoti savo energiją į vizualius simbolius, kurie galbūt keičia, diagnozuoja dabartinę situaciją“, – kalbėjo menininkė.
J.Barilaitės paroda „Dugnas“ bus eksponuojama Vilniuje, galerijoje (AV17) iki spalio 12 d.
