„Koks triumfas tokia ir arka“, – savo meno kūrinio esmę dėsto menininkė. Aikštėje buvo pastatyta instaliacija, kuri priminė triumfo arkos ir popscenos konstrukciją. Šis statinys, sako menininkė, ironiškai reflektuoja politinės scenos pasiekimus.
Instaliacijai E.Grėbliauskaitė panaudojo perdirbtas plastiko atliekas – 32 presuotus kubus.
„Aš kalbu vizualia meno kalba, ne šiukšlių riekia bijoti, o to, ką dirba nesąžiningi gražūs ir kostiumuoti“ – piktinasi autorė, reaguodama į politinių partijų veikėjų melą, skandalus ir dvigubus standartus. – Liūdniausia, kad per 25 Nepriklausomybės metus, neišmokome būti laisvi ir vis dar bijome socialinės kritikos, kurią reiškia menas. Tai primena meno cenzūros laikus ir tai demoralizuoja. Tai, kokį spaudimą pajutau šiandien ir vakar, tik įrodo, kad reikia apie tai kalbėti“.
Nepriklausomybės aikštės išniekinimu kaltinta menininkė atremia kritiką: „Ne šiukšlių krūva niekina Nepriklausomybės aikštę, o tai, kokiais darbais įprasminame šalies nepriklausomybės siekusių žmonių pastangas. Aš pati ten buvau per Sausio įvykius, žinau, ką tai reiškia“, – sako kūrėja.
Menininkė teigia, jog tai, kas šiandien vyksta šalies politiniame gyvenime yra nepagarba Lietuvos žmonėms.
„Vyksta konkurencinė kova tarp partijų už resursus ir įtaką, politikai turi dirbti Lietuvai. Aš netaikau savo kūrinio nė vienai partijai, taikau visiems nesąžiningiems ir tuščius pažadus laidantiems politikams. Tai ir yra tikrasis šiukšlinimas“, – sako savo instaliaciją turėjusi nugriauti menininkė.