15min pavyko pakalbinti paviljono komunikacijos ekspertę Liah Benarroch.
Jos požiūriu, susigyvenus su aplinka, tą padaryti bus lengviau ir su žmonėmis.
Izraelio architektai nesiūlo sprendimų – jie nori išeiti už mąstymo rėmų, kad architektūra yra skirta tik žmonėms.
„Tai holistinis požiūrio taškas, – teigė pašnekovė. – Paroda veikiau kritikuoja praeitį, bet neprojektuoja ateities.“
Ožkų problema
Parodą sudaro kelios gyvūnų istorijos. Viena jų – „Atpirkimo ožkos“.
„Paviljonas koncentruojasi į juodųjų ožkų istoriją Izraelyje. Tai tapo bandymu įdiegti europietiškas gėrio ir blogio (moralės) vertybes tam netinkančioje teritorijoje.
Kai kryžiuočiai, krikščionys, tamplieriai, žydų zionistai atėjo į Izraelį, jie rado apleistą žemę be agrikultūros, prie kurios buvo pripratę. Ten buvo dykumos, akmeninigi kalnai ir, žinoma, juodos ožkos. Jos priklausė vietiniams – beduinams, palestiniečiams ir kitiems.
Britai ėmė importuoti baltąsias ožkas, kurios mažiau trukdo. Tuo metu juodosioms reikia daug erdvės ir jos suvalgo viską, ką randą: lapus, vaisius nuo medžių“, – pasakojo L.Benarroch.
Pasak jos, kai 1948 metais įsikūrė Izraelio valstybė, joje imta limituoti juodųjų ožkų populiaciją.
„Šis įstatymas neigiamai paveikė žmonės, kurie jas augino, ir pačius gyvūnus, nes jiems nebebuvo leista tiesiog gyventi“, – teigė komunikacijos specialistė.
Tiesa, 2018 metais šis įstatymas buvo panaikintas.
„Ne tik dėl žalos, kurią jis padaro ožkų augintojams, bet ir dėl ekosistemos. Iš tiesų, šaliai yra naudinga turėti juodųjų ožkų, kadangi valgydamos viską, jos suvalgo ir sudžiūvusius lapus. O tai veikia kaip prevencija nuo gaisrų“, – sakė ji.
Morgo imitacija, bet gyvūnų iškamšos – tikros
L.Benarroch patikino – visi gyvūnai, eksponuojami parodoje, yra tikri. Tai yra Tel Avivo universitetui priklausančio Steinhardto gamtos istorijos muziejaus eksponatai.
„Niekada nežinosi, kas iš to slačiaus išlįs. Antai Pelikanas, nors jis yra negyvas, stovi ir žiūri į tave. Be to, kitoje pusėje galima pamatyti stiklainius su gyvūnais, kurių bijoti esame įpratę“, – pasakojo ji.
„Viso to prasmė – pamatyti gyvūnus kitokiu būdu, parodyti studijoms naudojamas iškamšas kitiems žmonėms. Kontekstas yra kitas – tai ne gamtos istorijos muziejus, bet architektūros bienalė“, – tęsė ji.
Išsamiau žiūrėkite specialiai 15min kultūra parengtame reportaže.
