Kaip skelbė BNS, bronzinė J.-P.Sartre’o skulptūra turėtų iškilti prie Parnidžio kopos Nidoje. Tiesa, 1965 m. J.P.Sartre’as Lietuvoje lankėsi ne vienas – su juo atvyko ir jo žmona, garsi filosofė, rašytoja, feministė Simone de Beauvoir, tačiau jos atminimo įamžinti Neringos savivaldybė kol kas neketina.
S.de Beauvoir buvo užfiksuota ir A.Sutkaus nuotraukoje, tapsiančioje skulptūros pirmavaizdžiu, tačiau pats fotografas yra teigęs, jog, siekdamas kadro kompozicijos tobulumo, jos figūrą iškirpo.
Kaip 15min sakė humanitarinių mokslų daktarė, knygos „Švystelėjo kaip meteoras“ – studijos apie Simone de Beauvoir ir Jeano-Paulio Sartre'o viešnagę Lietuvoje 1965 metų vasarą – autorė Solveiga Daugirdaitė, siūlymą įamžinti Sartre’o atminimą Neringoje ji yra linkusi vertinti skeptiškai.
„Taip, atminimą reikėtų įamžinti – abu svečiai buvo garsios asmenybės. Prancūzų turistai turėtų, šalia Romaine’o Gary namo, daugiau traukos vietų. Bet manau, kad pakaktų atminimo lentos ar lentų ten, kur jie buvo apsistoję – Vilniuje ir Palangoje.
Dėl Nidos neaišku, ką norima įamžinti: Sartre’ą ar jo apsilankymą? Jeigu Sartre‘ą, tai tegu jam paminklus stato prancūzai. O gal Antano Sutkaus nuotrauką? Bet vargu ar galima sugalvoti ką nors menine prasme įtaigiau už ją, o pagal ją skulptūra jau sukurta [A.Sutkaus nuotrauka tapo pirmavaizdžiu J.-P.Sartre'o skulptūrai Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kieme – aut. past]. Galėčiau įsivaizduoti, kad kaip tik nuotraukos kopija ir būtų tas paminklas. Turėkim galvoje, kad meniniu požiūriu su paminklais mums apskritai labai nesiseka.“
S.Daugirdaitė taip pat pabrėžė, jog Sartre'o apsilankymas Lietuvoje mums turi ir nemalonių reikšmių, kurias vengiame suprasti.
„Iš esmės Sartre'as lankėsi ne Lietuvoje, bet ten, kur jį vežiojo ir vedžiojo TSRS valdžia, demonstruodama šalies klestėjimą. XX a. 7 deš. Sartre'as TSRS lankėsi daugybę kartų – nuo Gruzijos iki Estijos. TSRS sumaniai išnaudojo jo palankumą, nes, nusiteikęs antiamerikietiškai, jis smerkė Vietnamo karą ir palaikė socializmą dalyvaudamas tarptautiniuose renginiuose. Laimei, Sartre'o pažiūros keitėsi, 1968 m. jis pasmerkė Prahos pavasario sutriuškinimą ir liovėsi palaikęs TSRS.
Lietuvoje Sartre‘o apsilankymas buvo siejamas su tą 1965 m. vasarą minėtu „įsijungimo į TSRS“ 25-mečiu, nors patys svečiai galbūt to ir nesuvokė. Tą vasarą atidarytas „Lietuvos“ kino teatras ir pradėtas „Poezijos pavasaris“, daugybė parodų, renginių, turėję demonstruoti laimingos lietuvių tautos klestėjimą“, – kalbėjo S.Daugirdaitė.
Jos teigimu, derėtų prisiminti, kad tuomet vakariečiams nebuvo leidžiama išvykti iš Vilniaus, o Prancūzija net savo diplomatams nepatarė lankytis Baltijos šalyse, nes laikėsi jų aneksijos nepripažinimo politikos: „Sartre‘ui buvo svarbu parodyti, kad jis nepaiso Prancūzijos valdžios, o sovietai jį panaudojo savo propagandai. Tam buvo pasinaudota ir Sartre‘o aistra moterims: įsiplieskė, bent iš Sartre’o pusės, nuoširdūs jausmai TSRS Rašytojų sąjungos darbuotojai, vertėjai Leninai Zoninai.“
Pasak S.Daugirdaitės, vietų, susijusių su šia viešnage, buvo daug: Trakai ir Pirčiupis, „Neringos“ kavinė Vilniuje ir „Tulpė“ (buv. Konrado kavinė) Kaune, M.K.Čiurlionio galerija, Palangos viešbutis. Nidoje, jos teigimu, Sartre’as ir Beauvoir buvo tik kelias valandas.
„S.de Beauvoir buvo lygiavertė Sartre’o kelionių partnerė, tik lietuviai nieko apie ją nežinojo, laikė žmona, o žmonos tuo metu TSRS buvo pilkos pelytės, net aukščiausi vadovai jų viešumoje nerodė. Panašu, kad lietuviai iki šiol nieko nežino apie de Beauvoir kaip svarbiausią XX a. moterų padėties Vakaruose apmąstytoją“, – komentavo S.Daugirdaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad pats Sartre’as apie Lietuvą nieko neparašė, o iš de Beauvoir atsiminimų galime rekonstruoti svečių nuotaikas: jiems didelį įspūdį paliko lietuvių liaudies medinė skulptūra ir J.Mikėno „Rūpintojėlis“.
„Lietuva buvo tik dulkelė Šaltojo karo peizaže. Atsiminimus rašę lietuviai naivokai manė, kas Sartre’as atvažiavo pasižiūrėti į Lietuvą. O jis atvažiavo susitikti su Zonina ir labai norėjo, kad būtų mažiau trukdomas. S.de Beauvoir atsiminimuose mini įkyrią lietuvių palydą, nepalikusią jų nė minutei vienų“, – sakė S.Daugirdaitė.
Neringos savivaldybė: skulptūra skirta ne J.-.Sartre'ui
Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė Sandra Vaišvilaitė 15min patikino, jog skulptūrą įkvėpė A.Sutkaus nuotrauka: „Ši nuotrauka tapo ryškesnė nei pats Sartre’o ir de Beauvoir vizitas Kuršių nerijoje. Su smėliu ir vėju kovojančio žmogaus įvaizdis atpažįstamas pasaulyje.
Ši nuotrauka pavyzdžiu tapo ir Sartre’o bronzinei statulai, kuri šiuo metu stovi Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kiemelyje. Faktas, kad ši nuotrauka – tikrai puikiai žinoma neringiškiams ir daliai šalies gyventojų. Siekdama stiprinti šio krašto įvaizdį tarp Prancūzijos piliečių, Neringos savivaldybė inicijavo Sartre’o skulptūros, atkartojančios Sutkaus nuotraukos įvaizdį, pastatymą Neringoje.“
Paklausta, ar Neringos savivaldybė nesvarstė greta Sartre'o įamžinti ir S.de Beauvoir atminimo, S.Vaišvilaitė teigė, jog būsima skulptūra yra skirta veikiau ne pačiam J.-P.Sartre’ui atminti, bet fotografo A.Sutkaus sukurtam įvaizdžiui įamžinti.
„Žinoma, skulptūros atsiradimas brandina festivalio ar kasmetinio susibūrimo idėją, kurio metu galėtų būti diskutuojama tiek J.-P.Sartre’o, tiek S.de Beauvoir nagrinėtomis temomis. Viliamės, kad šios skulptūros buvimas Neringoje prisidės ir prie gerų bei produktyvių Lietuvos ir Prancūzijos santykių palaikymo ir žinios apie Neringą sklaidos šioje šalyje“, – teigė S.Vaišvilaitė.