Suprasti akimirksniu
- Kas? Linas Jusionis
- Gimimo metai: 1986 m.
- Studijos: 2011 m. baigė freskos-mozaikos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.
- Tarptautinio konkurso „Jaunojo tapytojo prizas‘11“ antros vietos laimėtojas.
- Ypatybė: nors autorius dažnai pasitelkia sporto, laisvalaikio motyvus – tai tik paviršius, kūriniuose jis nenagrinėja jokių temų. Jo kūrybos esmė – nuosekliai taikoma strategija vaizduoti taip, kad nereikšminga detalė sugeneruotų žiūrovo galvoje siužetą.
- Ką galvoja apie žiūrovą?„Žmogaus noras iš vaizdinių kurti naratyvą natūralus. Negali palaikyti nebylaus santykio su pasauliu. Man svarbu, kad darbai yra tarsi nebylūs. Tai tam tikra provokacija žiūrovui lįsti nagrinėti tą pasakojimą, kuris man tvyro tik intuityviame lygmenyje“.
Jusionio paveikslai atrodo lyg sukurti ne Vilniuje, o kur nors šiltoje ir saulėtoje Floridoje, kur auga palmės, o už mandagių priemiesčio gyventojų tvorų dedasi kažkas keisto. Žiūrint į jusioniškas pieveles, palmių kraštelius, žydro baseino fragmentus, galima įsivaizduoti autorių panašiai kaip žymųjį amerikiečių menininką Davidą Hochney, kurio kūryboje laisvalaikio, atostogų atmosfera – dažnas svečias.
Jusionį meno kritikai pastebėjo labai jauną. Jo darbai išsiskyrė lietuvių tapybos tradicijai visiškai nebūdingu charakteriu. Paviršiai preciziški, lygūs, glotnūs. Kalbėjimas/vaizdavimas artimas kinui/kino kalbai. Jusionio kūrybos principą galima iliustruoti žymia Mikelandželo Antonionio filmo „Profesija: reporteris“ scena: kamerai besisukant ratu ir fiksuojant peizažą su paraleliniais veiksmais, už kadro įvyksta žmogžudystė.
„Mane žavi santykis tarp objektyvaus vaizdavimo ir pasakojimo, kuris lieka už kadro, tapybos atveju – už paveikslo rėmų“, – sako tapytojas.
Taigi ką tokio padaro autorius? Jis vaizduoja atpažįstamo objekto fragmentą, tačiau tokiu kampu, kad žiūrovas iš karto jo suvokti negali, o juo labiau suprasti, kas dedasi paveiksle. Norom nenorom žiūrovas įsitraukiamas į menininko pasiūlytą žaidimą. O įsijungusi vaizduotė pradeda ieškoti už ko užsikabinti, įtarinėdama kiekvieną paveikslo detalę.
Pavyzdžiui, kūrinyje „Interjeras su gobelenu“ (2010) matome griežtas ir taisyklingas plokštumos, kurios susijungdamos tarpusavyje sukuria namo ir pro langą matomo jo vidaus įspūdį. Tačiau ilgėliau žiūrint į namo sieną kairėje, įspūdis sutrinka, nes būstas pavaizduotas keistai ir prieštarauja perspektyvos logikai.
Kitas čia svarbus dalykas – žiūrovui peršama stebėtojo pozicija. Atrodo, lyg pro langą bandytum pamatyti, kas vyksta kažkieno namuose, nors juose nėra gyvybės ženklo. Bet to pakanka, jog galvoje užsimegztų detektyvinė intriga.
MMC – tai šiuo metu besikuriantis naujas meno muziejus, kuris įsikurs Vilniuje, buvusio Lietuvos kino teatro vietoje. Iki atidarymo (2018 m.) MMC veikia kaip „muziejus be sienų“, įgyvendindamas visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“), leisdamas meno edukacijai skirtas knygas.
Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra virš 4000 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių, kuriuos sukūrė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažinti menininkai. 15min kultūros rubrikoje kas savaitę supažindinsime su išskirtinio dėmesio nusipelniusiais kolekcijos autoriais ir jų kūriniais.
Daugiau: www.mmcentras.lt
