Spalio 28 d. 19 val. įvyksiančio atidarymo metu žiūrovai kviečiami panirti į siurrealią nesvarumo būseną tapyboje, papildytą performatyviais renginio elementais.
Nesvarumo būsena tarp sapno ir realybės
Lietuvos meno rinka gausi skirtingų sričių menininkų ir tik vienetams pavyksta iškilti, atradus unikalų savo kūrybos kodą. Su dar didesniais iššūkiais susiduria kasmet į rinką ateinantys nauji jaunieji kūrėjai. Nepaisant to, prabėgus neilgam laikui kai kurių autorių pavardes girdime vis dažniau.
Tadas Tručilauskas (1994) – vienas iš šių jaunosios kartos tapytojų, išsiskiriančių savita stilistika, varijuojančia tarp ekspresionizmo, gatvės meno, siurrealizmo. Autorius parodiniame gyvenime dalyvauja nuo 2017 m., yra Užupio meno inkubatoriaus rezidentas, o 2021 metais, įgijęs tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, „AP galerijoje“ pristato jau penktąją personalinę parodą „Svaigulys“. Ji prisodrinta hedonizmu dvelkiančia gatvės ir klasikinio meno estetikų jungtimi, poetinio žvilgsnio į moterį, tarpasmeninius ryšius.
Naujausioje parodoje svaigulys tampa metaforiška tema, apibūdinančia Tručilausko kuriamų veikėjų dvasinę nesvarumo būseną. Ji sąlygojama žmogaus vidinio dramatizmo, bandant išlaikyti autentišką savastį, tačiau taip pat atitikti socialines visuomenės taisykles. Tarsi žaisdamas su pasąmonėje nugulusiais asmeniniais ir kultūriniais vaizdiniais, autorius pasitelkia groteską ir postmodernų intertekstualumą, padedančius sujungti kontrastingus kūrybos elementus, išryškinti visuomenės, žmogaus būties dvilypumą.
„Tado Tručilausko kūrybai būdingas kontrastingumas ne tik meninės plastikos kalboje, bet ir idėjiniame lygmenyje. Jis derina brutalumą, šiurkštumą, gatvės meno ir grafičių kultūros estetiką su žinomų fotografijos, dailės, kino kūriniais. Aproprijuoja, dekonstruoja juos, išryškindamas eklektišką šiuolaikinio pasaulio vaizdų chaosą, kuriame nuolatos paniręs ir jų veikiamas yra žmogus. Tačiau gerai įsižiūrėjus už šio chaoso, kuris sekina, „purvina“ mintis, slepiasi bei ryškėja trapios, kilnios žmonių būsenos – per elegantiškus kūno judesius, intymias vienatvės akimirkas, poetišką vyro žvilgsnį į moterį, vaiką, egzistencinio nuobodulio ar melancholijos apraiškas“, – pasakojo parodos kuratorė Kamilė Pirštelytė.
Ši elementų priešprieša primena sapną, kuris gali sujungti nesujungiamus realybės dalykus, išplukdyti fragmentuotas praeities akimirkas, suniveliuotas kartu su fikcija ir užslėptais troškimais.
Vizijos, šaržuojančios visuomenę
Tado Tručilausko parodoje „Svaigulys“ žiūrovai susipažins su skirtingo laikotarpio darbais, sukurtais mišria akrilo, aliejaus, aerozolinių dažų, grafito, net ir grafikos technika. Pasitelkdamas įvairias kūrybines medžiagas, autorius kuria savitą pasaulį, kupiną ironijos, žaismės, šiuolaikinio pasaulio šaržo.
„Kurdamas šiuos vaizdinius pagrindiniu jų atspirties tašku laikau fotografinį atvaizdą. Fotografija yra realybės atspindys, tačiau kartu tai ir kitas paralelinis pasaulis, nes nuotraukos akimirka jau nebeegzistuoja. Tai tik akimirkos įrodymo fiksacija, kurią panaudodamas, kaip tam tikrą dokumentaciją, savo kūriniuose galiu spekuliuoti jų tikrumu. Tokie vaizdai gimsta dėliojant paveikslus koliažo principu. Sugretinu iš fotografijų atėjusius motyvus su asmeninio gyvenimo įvykiais ir iš jų kilusiomis asociacijomis, kitų meno kūrinių, menininkų, subkultūrų pasakojimais, vizualiais ženklais ar net sapnais. Taip drobėse kuriasi pasakojimai susipynę iš realaus ir fantastinio pasaulio momentų“, – apie kūrybą pasakojo menininkas Tadas Tručilauskas.
Dailininko kūryboje dominuoja stiprus bręstančio vaiko, žmogaus – mergaitės, paauglės, jaunos moters – prototipas, jo vidinio pasaulio pradas. Jis perpintas žaisminga, vitališka fantazija ir suaugusio žmogaus išgyvenimų dramatizmu.
„Vaikas Tručilausko tapyboje tampa kaip nuolatinės žmogaus brandos alegorija, perteikianti suaugusiųjų pasaulio paradoksalumą. Suaugęs žmogus tarsi mūras – konstruktyvūs ir stoiškas, sugeba ant pečių nešti tiek naštos, tačiau nepaisant emocinio eižėjimo, sąlygoto besikeičiančių patirčių, viduje išlieka tam tikri pamatiniai vaikišką tyrumą ir trapumą atliepiantys aspektai, beribė fantazija ir žaismė, kartais kylantis rezistencijos, laisvės nuo socialinės aplinkos ir visuomenės primestų taisyklių troškimas. Tiek menininko veikėjai, tiek pats menininkas išaukština nesuvaržytą vidinio pasaulio saviraišką, laisvę, kuri gali peržengti socialines normas, taisykles, nekreipiant dėmesio į kitų determinuotumą“, – teigė K. Pirštelytė.
Suaugusio žmogaus vidinis noras išsilaisvinti nuo kasdienybės ir visuomenės primestų taisyklių Tručilausko tapyboje subtiliai atveria ir hedonizmo šaknis – norą priešintis socialinėms normoms, įmetant save į nesibaigiantį siautulį, svaigulį, alternatyvų pogrindžio gyvenimą, kurį perteikia ir socializuoto gatvės meno estetika. Įdomu ir tai, kad nemaža dalis parodoje pristatomų kūrinių yra sukurti ant tentų festivaliuose, leidžiant ant jų raštu ar kitomis detalėmis pasižymėti ir kitiems dalyviams.
„Kaip ir gatvės meno, grafičių ideologijoje vizualiniai piešiniai yra tarsi trumpa, gyvenimo laikinumą perteikianti žinutė visuomenei (juk ją jau kitą dieną gali užpaišyti kitas gatvės dalyvis), taip ir Tručilausko tapyboje jautrius ir trapius tarpžmogiškus santykius, vienatvės ir būties išgyvenimus perteikiantys vaikų, jaunų žmonių kūnų vaizdiniai yra užtvindomi meistriškai suvaldytomis, nerišliomis frazėmis, išmarginami paviršutinėmis linijomis, smulkiais chaotiškais dažų elementais. Jie paslėpia pagrindinius paveikslų veikėjus – subtilias menininko vidinio pasaulio alegorijas – paverčiant jas savotiškais rebusais apie žmogaus pasimetimą savo trapaus gyvenimo laiko tėkmėje, noro ištrūkti iš tiesios taisyklingos trajektorijos“, – pasakojo kuratorė.
Tado Tručilausko tapybos paroda „Svaigulys“ eksponuojama spalio 26 d. - lapkričo 28 d. „AP galerijoje“ (Polocko g. 10, Vilnius). Atidarymo renginys ir susitikimas su autoriumi vyks spalio 28 d. 19 val.
