„Jo skulptūros spinduliuoja meilę kūrybai“: R.Kvinto 70-mečiui – žvilgsnis į menininko dirbtuves

„Visas Vilnius ir Lietuva pilna Romo darbų ir tai – didžiausias kūrybos įvertinimas“, – 15min teigė Eglė Kvintienė prieš pat parodos „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“ atidarymą Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“.
Romualdo Kvinto paroda
Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“ / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Žinomo skulptoriaus 70-ųjų gimimo metinių proga žiūrovai kviečiami į simboliškai atkurtą menininko dirbtuvę, kur gali išvysti jo kūrybos užkulisius, kelią nuo idėjos gimimo iki realizavimo, taip pat pavartyti ką tik pasirodžiusią atsiminimų apie šį talentingą kūrėją knygą „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“.

R.Kvinto pavardė daugiausia siejama su Lietuvos miestų bei miestelių viešosiose erdvėse iškilusiomis realistinėmis skulptūromis, pastatytomis ne ant aukštų pjedestalų, bet akių lygyje, ir tai bene viena svarbiausių priežasčių, kodėl šios skulptūros tapo taip mėgstamos tiek vietinių gyventojų, tiek ir užsienio svečių.

Vytautas Kernagis ir Danielius Dolskis, Jonas Jablonskis ir Martynas Liuteris, berniukas su batais ir senas žydas, nešantis vandenį, – tai vos keli R.Kvinto kūriniai, tapę jo kūrybos vizitinėmis kortelėmis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“

Parodos iniciatorė, skulptoriaus našlė E.Kvintienė atskleidė, kad po vyro mirties 2018 metais ji nuolatos mąstė apie tai, kaip turėtų įprasminti R.Kvinto atminimą, pažymėti jo buvimą ir kūrybą. „Man šis klausimas buvo lyg įkalta vinis – jaučiau vidinį įsipareigojimą Romui“, – teigė ji.

Pirminė idėja buvo išleisti menininko darbų albumą, kuriame būtų publikuotos jo darbų fotografijos. Tačiau kadangi pats skulptorius savo darbų nuotraukų nekatalogizavo – viskas buvo jo galvoje, tad šio pirminio sumanymo teko atsisakyti.

„Jubiliejui norėjosi kažko gyvenimiško, džiugaus, tikro. Šitaip ir atsirado šiltų, smagių atsiminimų apie Kvintą knyga – joje savo istorijomis, nuotaikingomis patirtimis dalijasi bičiuliai. Taip pat knygoje publikuojamos Romo portretai, fotografijos su draugais bei darbų – daugiausia skulptūrų eskizų, likusių namuose, nuotraukos“, – pasakojo E.Kvintienė.

Tuo tarpu pačioje parodoje žiūrovai gali pasijausti atsidūrę tartum rekonstruotoje skulptoriaus dirbtuvėje, kurioje matyti įvairių metų skulptūrų nuotraukos, miniatiūrinės didžiųjų darbų replikos, 3D formos ir nebaigti kūriniai.

„Nerinkau Romo darbų iš privačių kolekcijų, norėjau parodyti tai, kas buvo ir liko su juo iki gyvenimo pabaigos dirbtuvėje – visada po ranka. Tokiu būdu tartum atkuriame jo dirbtuvę, o kartu kasdienį kūrybinį gyvenimą, kuris ir buvo svarbiausia jo dalis“, – teigė skulptoriaus žmona.

Savo laiku menininkas tapė, kūrė papuošalus, darė abstrakčių formų objektus ir tik gerokai vėliau ėmėsi to, kas šiandien atpažįstama kaip kvintiškoji skulptūra.

E.Kvintienė su Romualdu susipažino tuometiniame Dailės institute ir iš arti matė jo augimą ir tobulėjimą. „Kai mes susipažinome, jam buvo 23-eji metai – buvo ką tik grįžęs ir armijos, tačiau net nežinojo, kad piešti galima ant molberto“, – prisiminė skulptoriaus žmona.

Pasak jos, Romas anksti pasirinko laisvo menininko kelią ir atsidėjo išimtinai kūrybai. Tiesa, pradžia nebuvo lengva, o kasdienė buitis ir visi rūpesčiai tuomet gulė ant jos pečių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“

„Kai 1983 metais surengėme pirmąją jo parodą, kurioje eksponuotos bronzinės abstrakčios skulptūros, nė vienas darbas nebuvo nupirktas. Buvo metų, kai išvis nė vieno kūrinio nepavykdavo parduoti, tad išgyvenome sudėtingų laikotarpių“, – pasakojo E.Kvintienė.

Tačiau lūžis įvyko pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai R.Kvintas sukūrė realistinę skulptūrą vienai amerikietei.

„Tuomet daug kas pamatė šį darbą ir susižavėjo Romo talentu. Ilgainiui užsakymai tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio ėmė plaukte plaukti ir jis net galėjo rinktis, kurių projektų imtis. Jis kūrė skulptūras iš medžio ir bronzos, tiek realistines, tiek ir abstrakčias“, – teigė E.Kvintienė pabrėždama, kad dirbdamas Romualdas buvo pedantas, zulindavo bronzą iki tobulumo.

„Iki šiol nematau, kas galėtų atkartoti jo skulptūras. O tie keli kūriniai, kurių Romas nepabaigė, bet jo darbą pratęsė kiti – pažiūriu ir matau, kad ten ne visai Romas. Per ilgus kūrybos dešimtmečius jis taip įvaldė šį kūrybinį amatą, kad sugebėdavo pagauti skulptūros charakterį vos per dieną. Visus savo darbus jis nugludindavo iki tobulumo, nes labai mylėjo tai, ką darė. Visos jo skulptūros spinduliuoja meilę kūrybai“, – pasakojo R.Kvinto žmona Eglė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paroda „Iš Romualdo Kvinto dirbtuvės“

R.Kvintas gimė 1953 m. birželio 16 d. Žagarėje, mirė 2018 m. spalio 20 d. Vilniuje. Per kelis paskutinius kūrybos dešimtmečius menininkas tapo vienu žinomiausių ir mėgstamiausių nedidelių, realistinių viešosioms erdvėms skirtų skulptūrų autoriumi. Tarp labiausiai menininką išgarsinusių kūrinių Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje (2009), Danielius Dolskis Kaune (2007), Hermannas Kallenbachas ir Mahatma Gandhis Rusnėje (2015).

Gausiausias menininko palikimas aptinkamas Vilniuje: tai berniuko skulptūra rašytojui Romainui Gary (2005), daktaras Cemachas Šabadas (2006), Žaliasis obuolys (2011), Sausio 13-osios obeliskas prie LRT (2017) ir daugelis kitų.

Po menininko mirties buvo užbaigtos ir 2019 m. Vilniaus senamiestyje atidengtos dvi jo skulptūros: Vandens nešėjas ir paminklas pasaulinio garso dainininkui, dainų autoriui, rašytojui Leonardui Cohenui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis