„Ir ką tu rasi toje Jonavoje?“ – tokį klausimą ne kartą teko išgirsti L.Trimoniui. Fotografas neslepia: ieškoti kitų kampų ir savito požiūrio aplinkoje, kurioje gyveni ir kuri nėra didelė, yra sunkiau nei naujoje, gerai nepažįstamoje vietovėje.
Tačiau dvejus metus skirtingais metų laikais miestą fotografuojantis L.Trimonis savo archyve jau turi daugiau nei pusę tūkstančio miesto nuotraukų, o šiais metais jonaviečius jis pakvietė susipažinti su savo miestu per nuotraukas – Jonavos sporto arenoje atidaryta L.Trimonio darbų paroda. Vėliau paroda „Jonava: gyvai“ keliaus ir į kitas Jonavos erdves.
Tiesa, visų nuotraukų dėl vietos stokos fotografas pristatyti negali, tad jas reikėjo atsirinkti.
Pasak Lauryno, jei jam pačiam tektų rinktis vienintelę savo darytą nuotrauką, kurią norėtų kaip paveikslą pasikabinti namuose, tai būtų Jonavos bažnyčios nuotrauka.
Vaizdą, kai tarp dviejų bažnyčios bokštų kybojo mėnulis, fotografas pamatė atsitiktinai, grįždamas į namus. Fotografiją, kurią vadina viena geriausių, Laurynas pavadino „Drąsių miestas“.
„Man žmonės sako: o kas ta Jonava? Čia nėra daug objektų. Bet aš gyvenu čia, čia leidžiu daug laiko. Dvejus metus kiekvieną arba kas antrą dieną po darbų, aš keturioms-penkioms valandoms išeidavau pasivaikščioti po Jonavą. Gaudžiau nuotaikas, keitėsi oras, keitėsi metų laikai“, – pasakojo L.Trimonis.
Būdavo dienų, kad fotografas į namus grįždavo tuščiomis – be jokio įdomesnio kadro, tačiau būdavo dienų, kai parsinešdavo jų ne po vieną.
Laurynas pasakoja kartais kelis kartus per dieną sukdavęs ratus tomis pačiomis vietomis, kol jo akis pastebėdavo įdomų kadrą arba pasikeisdavo apšvietimas. Fotografui itin patinka fotografuoti senamiestį, nors jis Jonavoje ir nėra erdvus.
Maždaug prieš pusmetį L.Trimonis įsigijo bepilotį orlaivį, vadinamąjį „droną“. Anksčiau skeptiškai nusiteikęs dėl tokio fotografavimo būdo dabar fotografas sako, kad jis padėjo atrasti ir naujų formų, ir naujų galimybių.
Ne vienoje Lauryno nuotraukoje – iš aukštai fotografuotos miesto žiedinės sankryžos. Fotografą jos sužavėjo savo geometrija.
„Tačiau ne tik geometrija. Tai tarsi panašu į amžinąjį variklį. Apskritimas. Tai – viskas atgal arba nuo pradžių. Žiedinė sankryža savyje turi kažką tokio“, – sako L.Trimonis.
Ne vienoje fotografijoje jonaviečiai savo miesto neatpažįsta, ir ne tik tada, kai fotografuojama iš oro.
Laurynas pasakoja, kad nors nevengia ir reportažinių fotografijų, tačiau fotografuoti miestą ir pastatus jam įdomiau.
„Stengiuosi pateikti savaip. Ar spalva, ar kitokiu kampu. Mėgstu visiškai nesvarbiems daiktams suteikti fotovaidmenį. Žaidžiu su formomis, su geometrija, mėgstu vaizdui sukurti istoriją. Kiek Jonavoje dar rezervo yra? Begalybė.
Taip, žmones fotografuoti yra lengviau – „pagaudyti“ jų emocijas. Bet tada nėra iššūkio sau. Man įdomiau suteikti prasmę objektui. Aš noriu savo nuotraukose prikelti Jonavą“, – sako fotografas L.Trimonis.
