Šioje parodoje pristatomi darbai, nepatekę į Nacionalinės dailės galerijos neseniai organizuotą, o dabar po Europą toliau keliaujančią retrospektyvinę parodą „Kosmos”. Joje eksponuojami ir žiūrovams lig šiol nematyti atspaudai. Visos parodos nuotraukos – apie Vilnių, kuris čia, anot parodos organizatorių, tampa nelyg atskiru personažu.
Paroda „Vilniaus (re)kolekcija“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks iki liepos 28 d.
A.Sutkus: dar kartą apsidžiaugiau, kad neemigravau
Priėmęs politikos bei kultūros veikėjų sveikinimus jubiliejaus proga, A.Sutkus teigė, jog jo tarptautiniai apdovanojimai neretai yra pervertinami – esą jų buvo ne tiek jau ir daug.
„Bet aš laikau savo apdovanojimu man [skirtu] Dievo, kad man kaip ordinai ir premijos buvo darbas su savo kartos fotografais, kolegomis, kurie sudarė mūsų fotografijos mokyklos pagrindus: [darbą] su Macijausku, Rakausku, Kunčiumi ir Luckumi, Karveliu, prie mūsų vėliau prisijungusiu, Romualdu Požerskiu ir visais kitais“, – kalbėjo A.Sutkus.
Pastarosiomis menininkui teko susidurti ir su nemaloniais rūpesčiais – patalpas, kuriose įsikūrusi A.Sutkaus įkurta Fotomenininkų sąjunga, buvo siūloma parduoti. Tiesa, prieš pat parodos atidarymą šis klausimas, panašu, buvo išspręstas – kaip praneša BNS, Vyriausybėje vykusiame pasitarime su Turto banko atstovais sutarta ieškoti „optimaliausio sprendimo“ ir, pritarus Vyriausybei, patalpos Gedimino prospekte aukcione parduodamos nebus.
A.Sutkus teigė, jog ši situacija leido pajusti, kad gyvena demokratinėje valstybėje ir gali kritikuoti valdžią: „Ir nieko, valdžia pataiso sprendimus ir dar mane pasveikina“, – juokavo A.Sutkus, dėkodamas visiems kultūros, visuomenės ir politikos veikėjams, padėjusiems išspręsti šią problemą bei vildamasis, kad ateityje bus sprendžiami ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės, dirbantys Lietuvos kultūros lauke.
Anot menininko, šis įvykis jam tapo dar vienu patvirtinimu, jog pasielgė teisingai neemigravęs.
„Ką aš galėčiau iš emigracijos padaryt? Nagi nieko. Atsiųsti porą laiškelių. Bet aš dirbčiau ir edukuočiau kitos šalies piliečius“, – sakė A.Sutkus, siūlęs dažniau gręžtis ne į užsienį, o į tai, kas vyksta čia, Lietuvoje, bei investuoti į šalies žmones ir jų santykius.
A.Sutkaus kalba buvo palydėta stovinčių žiūrovų plojimais.
G.Česonis: Lietuvos fotografijos pasaulis be A.Sutkaus neįsivaizduojamas
Sveikindamas A.Sutkų su jubiliejumi ir parodos atidarymu, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, jog menininko fotografija fiksuojamai realybei suteikia kažką daugiau. Ji – kaip metafora, tikrovės perkėlimas.
„Labai vertinu jūsų man padovanotą albumą „Planet Lithuania“. Ir jūsų ten įrašytą autografą – „XX a. linkėjimai“. Trumpas autografas. Bet kai pradedi galvoti, ta prasmė tikrai perkeltinė. Kokie yra XX a. linkėjimai šiandien? <…>
Šiandien iš ryto abu kalbėjome radijuje apie Fotomenininkų sąjungos patalpų klausimą. Jūs sakėte, kad kas dvejus metus reikėdavo ginti sąjungą nuo uždarymo ir dabar vėl reikia ją ginti. Tokie yra perkeltiniai ir labai tiesioginiai XX a. linkėjimai. Reikia vėl suremti jėgas, reikia suremti pečius ir vėl pakovoti. Jūsų patirtis ir jūsų autoritetas padeda ir XXI a.“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.
Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis sveikindamas A.Sutkų sakė: „Turbūt nepakeičiamų žmonių nėra, tačiau be kai kurių žmonių pasaulis būtų labai kitoks arba labai nuskriaustas. Mes turbūt neįsivaizduojam, kaip Lietuvos fotografijos pasaulis atrodytų be A.Sutkaus. Už šitą galimybę kartu dirbti, kartu fotografijos labui kurti, mes ypatingai dėkingi A.Sutkui.“
Tarp gausių sveikintojų buvo ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, perskaitęs savo laudaciją, parašytą A.Sutkui 2017 m. teikiant prestižinę Ericho Salomono premiją.
Antanas Sutkus taip pat yra Nacionalinės premijos laureatas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Vyriausybės premija ir kitais reikšmingais apdovanojimais.
