„Labai norėčiau, kad šis protezas būtų matomas kaip papuošalas, o ne žmogaus kūno netobulumas“, – teigia 2019 m. dizaino produkto nugalėtojas Simonas Milišauskas.
Tarp nugalėtojų atsidūrė mados dizainerė Rūta Kvaščevičiūtė drabužių kolekcijoje „Skreitas“, sukūrusi keturių šeimos žeimaičių moterų portretą, tyrime „Memento vitae“ Lukas Avėnas atskleidė virtualaus pasaulio įtaką smegenims ir Saulė Kašėtaitė „Augalo utopijoje“ klausia, kokios yra žmogaus kūrinių pasekmės. Kuo šie menininkai inovatyvūs ir aktualūs? Ar iš tiesų meno negalime pritaikyti praktiškiems tikslams?
Produkto dizaino nugalėtojas S.Milišauskas: norėčiau, kad šis daiktas būtų papuošalas
Pradėjus pokalbį jaunasis menininkas iškart atkreipė dėmesį į tai, kad produkto dizainas yra menas, pritaikytas vartojimui. Vaikinas pelnė ne tik pagrindinį komisijos prizą, bet ir 15min skaitytojų įvertinimą.
„Pirmiausia, CHRONO yra funkcionalus, jis nėra skirtas viso labo estetiniam išgyvenimui. Labai norėčiau, kad šis protezas būtų matomas kaip papuošalas, o ne žmogaus kūno netobulumas.“
Paklaustas apie pagrindinę idėją S.Milišauskas atvirauja: „Prieš pusantrų metų praradau du pirštus ir rinkoje tuo metu neradau man tinkančio, patinkančio ir prieinama kaina protezo. Kadangi esu dizaineris, pagalvojau, kodėl gi nesukūrus prieinamų ir funkcionalių protezų.“
„Nuo kitų mano darbas skiriasi tuo, kad jis sukurtas 3D spausdintuvu. Žinoma, jau yra naujesnių tokio tipo darbų. Tačiau maniškis sukurtas iš vienos plastiko detalės ir judesys vyksta remiantis plastiko lankstumu. Vadinasi nėra jungiamosios detalės – sąnario. Sulenkimo nebuvimas supaprastina konstrukciją ir todėl daiktas daug nekainuoja.“
Mados dizaino nugalėtoja Rūta Kvaščevičiūtė: „Ši kolekcija labai asmeniška“
Remdamasi keturių žemaičių moterų, su kuriomis ji užaugo bei gimtųjų namų estetika, R.Kvaščevičiūtė sukūrė vieną personažą. Išreikštas kolekcijoje „Skreitas“, personažas atskleidžia menininkės identitetą ir estetiką.
„Man atrodo, kad mano kūrinio atpažįstamumą gali pamatyti arba pajausti tik tie, kurie išgyveno panašią patirtį. Apskritai galvoju, kad jaunam menininkui, ieškančiam savo kūrybinio kelio įkvėpimo šaltinis itin svarbus. Visi mes norime būti išskirtiniais, įdomiais, inovatyviais, bet dažnai nežinome, kur semtis idėjų. Tad ir siūlau jiems atsigręžti į save, savo šaknis. Juk daugiausia, ką galime duoti yra sava istorija ir požiūris į ją“, –pasakoja R.Kvaščevičiūtė.
„Ši kolekcija labai asmeniška, sentimentali. Į ją žiūriu kaip į terapiją, savęs priėmimą. Iš paauglystės gėdinimosi viskuo, net savimi, perėjau į kažkokią pagarbą sau, savo šeimai, namams. Tai buvo procesas, vykstantis su kiekvieno kolekcijos kūrimo etapu. Formuodama savo identitetą paauglystės metais buvau pasitelkusi „Pinterest“ ir „Zara“ pagalba, o visa kita, kas nėra pripažinta jaunimo tarpe buvo gėdinga. Pavyzdžiui, daržas, krištolinės lempos, kiaulės svilinimas ir daug kitų. Tai buvo nepatogu, todėl žiūrėjau, ką daro kiti ir stengiausi tilpti į tą nišą.“
R.Kvaščevičiūtė atvirauja, kad kuriant kolekciją itin svarbu buvo būti atvirai su savimi: „Pirmiausia reikėjo atsakyti į klausimą, kas patinka man, o ne jaunai VDA dizainerei.“
Dizaino tyrimų laimėtojas Lukas Avėnas: judėjimas reikalingas smegenų veiklai
Parodos metu L.Avėno darbas „Memento vitae“ (atmink, kad gyveni) reikalavo gilesnio paaiškinimo. Jaunasis tyrėjas įkvėpimo sėmėsi žiūrėdamas į tokius populiarius objektus, kaip suktukai (fidget spinner):
„Šie daiktai taip greitai tapo paklausūs, kad net nespėjo atsirasti lietuviškas pavadinimas. Man pasidarė įdomu, kodėl jų visiems tiek prisireikė. Dažniausiai žmonės perka juos kaip dovanas, nes įsigyti sau truputį gėdijasi. Pasižiūrėjus į istorinį kontekstą išaiškėjo, kad protine veikla užsiimantys žmonės (vienuoliai, išminčiai ir kunigai) ant savo stalo laiko įvairius objektus. Tai gali būti maldos karoliai, atstojantys tą patį judėsį kaip ir dabar populiarūs suktukai.“
L.Avėnas susirūpinęs tuo, kad dabar po truputį persikeliame į virtualų pasaulį, kuriame nebelieka net realių darbo vietų: „Valio, kad tai galime, tačiau esame fizinės būtybės ir mūsų smegenų veiklai judėsiai daro didelę įtaką.“
Paklaustas apie darbo aktualumą, jis atsako: „Juk visai neseniai įvyko dėmesio ekonomikos krizė, „Facebook“ skandalai, visuomenė labai stipriai priklausoma nuo socialinių medijų, kompiuterinių žaidimų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse stipriai didėja psichologinių problemų, depresijos. Atrodo, šie dalykai koreliuoja. Pavyzdžiui, Švedijoje kompiuterinių žaidimų priklausomybė gydoma leidžiant žmonėms žaisti neribotą laiką. Tačiau kas 5 ar 10 min. jie turi grįžti į fizinę realybę ir prisiminti, kad turi kūną.“
Anot L.Avėno, istorijoje dar niekada nebuvo, kad toks didelis procentas žmonių dirbtų protinį darbą: „Savo tyrimu noriu pateisinti, kad žmogus turi natūralų poreikį atlikti fizinius judesius. Tai tikrai pagerina ir darbo efektyvumą.“
„Yra toks jūros gyvūnas, kuris neturi lietuviško pavadinimo (Sea Squirt ). Jis pradeda gyvenimą kaip žuvis, bet kažkuriuo gyvenimo momentu atradęs patinkantį akmenį prie jo prisitvirtina ir suvirškinęs savo nervų sistemą tampa augalu. Gamtoje yra daug panašių pavyzdžių, įrodančių judėjimo reikalingumą smegenų veiklai. Jeigu nejudam – mūsų smegenų veikla apribojama. Pavyzdžiui, išryškindamas siaurą problemų ratą, sporto marketingas yra prastas“, – sako menininkas.
Komunikacijos dizaino laimėtoja Saulė Kašėtaitė: tai buvo didelis iššūkis
S.Kašėtaitės darbas vadinasi „Augalo utopija“. Tai spekuliatyvaus dizaino projektas, kuris pasakoja apie ateities viziją, kai natūralią gamtą pakeis mūsų sukurti augalų hibridai.
„Darydama šį darbą daug domėjausi gamtos pasauliu. Reikėjo susipažinti sau nauja mokslo sritimi – sintetine biologija. Žmonės žino apie genetiškai modifikuotus augalus, o sintetinė biologija yra nauja sritis, kuri suteikia žmogui visiškai naują galimybę sukurti naujas gyvybės formas. Deja, yra rizika kad tai gali išstumti natūralioje gamtoje esančius augalus“, – pasakoja S.Kašėtaitė.
Iš pradžių menininkė galvojo kurti darbą apie augalo atmintį, tačiau pasirinko utopiją: „Darbe kalbu apie ateitį, kuria spekuliuoju. Žodis utopija savaime rodo, kad idėja yra neįgyvendinama. Paprasčiausiai kalbu apie tobulybės siekiamybę pasaulyje, kuriame tobulybės nėra. Deja, kai žmogus vaidina Dievą, jo kūrinių šalutiniai poveikiai gali pakrypti ne ta linkme.“
S.Kašėtaitė teigia, kad ši užduotis buvo didelis iššūkis. Tačiau ji nemano, kad sintetinė biologija savaime bloga.
„Nereikia visko daryti iš godumo ar savo asmeninių poreikių patenkinimo. Svarbiausia juk – balansas. Taigi, visuomenė turi būti šviečiama tam, kad ateityje galėtumėm išvengti kataklizmų“, – teigia ji.
Menininkai buvo apdovanojami ne tik komisijos. Labiausiai patikusius darbus galėjo rinkti ir 15min skaitytojai.
Geriausiu tyrimų kategorijos darbu tapo Vestinos Petrauskaitės „Kitonas“
Anot jos, šiuolaikinėje visuomenėje žmonės stokoja empatijos. Vietoje to reiškiamas nereikalingas gailestis, skatinantis perdėtą rūpestį neįgaliaisiais žmonėmis.
„Imituodamas neįgaliojo judėjimą šis projektas virtualioje erdvėje leidžia suprasti, kad toks žmogus yra savarankiškas. Dažnai nepastebime, ko iš tiesų jiems reikia. Pavyzdžiui, viena moteris pasakojo, kad parduotuvėje siekė prekės ir staiga atėjęs žmogus tai padarė už ją. Nors ji ir visą dieną galvojo apie savarankiškumo akimirką“, – teigia V.Petrauskaitė.
Ją įkvėpė šeimoje įvykęs insulto atvejis, kai lankantis slaugos namuose jai teko susipažinti su daugiau negalią turinčių žmonių. Jos tyrimo tikslas buvo įsigilinti į jų poziciją.
Mėgstamiausia publikos mados dizaino kolekcija – Samantos Zykaitės „She“
Samanta Zykaitė pelnė ne tik 15min publikos įvertinimą, bet ir papildomą prizą. Jos kolekcija „She“ inspiruota japonų kultūra. Tai drabužiai skirti moterims, siekiančioms gyvenimo harmonijos, norinčioms atrodi paprastai, bet įspūdingai.
„Nesiekiau apimti visos japonų kultūros. Orientavausi į estetinę Vabi Sabi filosofiją, kurioje užkoduotas kuklumas, daugiasluoksniškumas, paprastumas. Tai bandžiau perteikti vienoje kolekcijoje“, – pasakoja S.Zykaitė.
Anot madų dizainerės, kolekcija inovatyvi, nes kai kurie audiniai buvo persiūti zigzago dygsniu: „Jis simbolizuoja vandens bruožą, leidžiantį žmogui įžvelgti daug nuostabių dalykų.“
Komunikacijos dizaino sekcijoje laimėjo Justina Navickaitės „SOL“
Dizainerė savo projektu siekė sukurti komunikacinę sistemą Marso kolonizacijai, nes artimiausiu metu žmonės galimai ten persikels gyventi. Juk virusų plitimas, klimato kaita tampa viena priežasčių, kodėl mūsų planetai kyla vis daugiau grėsmių.
„Savo projektu siekiau sukurti ryšį tarp Žemės ir Marso. Prieš išvykdamas žmogus turėtų prisijaukinti Marsą, išsiugdyti didesnį sąmoningumą. Šis ryšys buvo kuriamas per multisensorinius pojūčius: kvapą, garsą, lytėjimą“, – teigia J.Navickaitė.
