Lietuvoje gatvės menas sulaukia vis daugiau dėmesio. Todėl tikrai verta pasinaudoti proga ir pasigrožėti originaliais meno kūriniais viešose miesto erdvėse. Juk, priešingai nei galerijose ar muziejuose, juos galima aplankyti bet kuriuo metu.
Marijampolės miestas, atradęs šio meno žanro žavesį, ištiesė savo ranką Niujorkui! O viso šio neįtikėtino meno tilto pradininkas ir iniciatorius yra Ray Moon Bartkus – lietuvis, gyvenantis Niujorke.
Nuo 2014 metų kasmet organizuojamas simpoziumas „Malonny“ vienija šaunias idėjas, meną ir muziką. Svarstote, ką reiškia pavadinimas „Malonny“? Tai naujažodis, sudarytas iš trijų pasaulio miestų pirmųjų raidžių: Marijampolė – Londonas – Niujorkas (NY). Ray Bartkus nuo pat pirmojo surengto simpoziumo tebėra lojalus „Mallony“ ambasadorius.
Pasikalbėjome su Ray Bartkumi apie „Malonny“, Marijampolę ir urbanistinį meną.
– Kaip ir kada Jūs pradėjote piešti, susidomėjote gatvės menu?
– 2007 metais buvau pakviestas dalyvauti renginyje „Bites meno erdvėse“ Klaipėdoje. Tai buvo arčiausiai to, kas siejosi su „gatves meno“ samprata mano asmeninėje praktikoje.
– Kodėl pasirinkote Marijampolę? Nuo ko viskas prasidėjo?
– „ARVI“ su Vidmantu Kučinsku norėjo išplėtoti kultūrines veiklas Marijampolėje, padaryti miestą patrauklesnį jaunimui, dinamiškesnį, atsiverti pasauliui ir pasiūlė bendradarbiauti.
– Pagal kokius kriterijus atrenkamos vietos gatvės meno kūriniams Marijampolėje?
– Marijampolės „Malonny“ organizatoriai ir miesto savivaldybė siūlo galimas sienas. Menininkai iš tų pasiūlymų atsirenka tai, kas jiems labiau tinka.
– Koks mėgstamiausias, mieliausias širdžiai piešinys ant pastato sienos Marijampolėje? Kuriuo savo kūriniu labiausiai džiaugiatės? Gal tai – „Tekantis gyvenimas“?
– Be abejo, „Tekantis gyvenimas“ yra daugiausiai dėmesio sulaukęs mano kūrinys, bet man vienodai brangūs visi kūriniai – ir ne tik mano, bet ir kitų „Malonny“ simpoziume dalyvavusių menininkų
– Ką Jums reiškia gatvės menas, lyginant jį su muziejuose ir galerijose matomais eksponatais?
– Gatvės menas – tai labiau demokratiška meno forma, labiau betarpiška, kuriai labai svarbi ja supanti aplinka. Man patinka meno kūriniais bendrauti su supančia aplinka, ją keisti, naujai įprasminti.
– Kas Jus įkvepia?
– Viskas ir bet kas gali įkvėpti, pavyzdžiui, senos aptrupėjusios sienos.
– Ar Jūs pritartumėte teiginiui, kad Marijampolė yra gatvės meno miestas?
– Jeigu žurnalistai rašo, kad tai gatves meno miestas, tai ar galiu prieštarauti? (šypsosi)
– Kaip pavyksta pritraukti dalyvius iš viso pasaulio į „Malonny“ simpoziumus?
– Buvo sunku prisikviesti dalyvius į pirmuosius renginius. Dabar yra nepalyginamai lengviau, nes turime gerai atpažįstamą brendą ir sekėjų visame pasaulyje.
– Kaip vertinate simpoziumo savanorius iš Marijampolės? Ar bendravimas su jais tęsiasi pasibaigus simpoziumui?
– Negaliu net įsivaizduoti geresnių savanorių! Visada su malonumu laukiu naujų susitikimų. Ne tik aš, bet ir visi „Malonny“ renginiuose dalyvavę menininkai.
– Ką manote apie gatvės meno kultūrą Lietuvoje, Marijampolėje?
– Marijampolėje būnu tik labai trumpą laiką (4–6 dienas per metus). Darbas prie kūrinių įprastai vyksta diena–naktį, todėl tiesiog nelieka laiko platesnėms apžvalgoms nei Marijampolėje, nei Lietuvoje.
– Ar 2021 metais galėsime džiaugtis tarptautiniu meno simpoziumu?
– Aš pasiruošęs, o ar bus, turėtumėte klausti organizatorių iš Marijampolės.
Daugiau apie gatvės meną Lietuvoje ir pasaulyje skaitykite elektroniniame žurnale „Gatvės meno galerija“. Naujausią numerį rasite čia.
