Ekspozicijų salėse pristatomos garsiausios ir labiausiai žmonių protus drumsiančios sąmokslo teorijos nuo Viduramžių iki pat šių dienų. Parodos kūrėjai siekė ne tik parodyti šių pramanų atsiradimą, tačiau ir pasekmes, prie ko tokios teorijos gali atvesti.
Kiekvienoje iš penkių temų pristatomas ir lietuviškas kontekstas, kultūros ir dokumentinio paveldo objektai, per kuriuos parodoma, kaip kituose kraštuose užgimusios sąmokslo teorijos pasiekė mūsų kraštą ir kokį poveikį turėjo to meto visuomenei.
Šiandien internetu informacijai sklindant nepaprastais greičiais ir milžiniškais kiekiais, riba tarp melagienos, nesąmonės ar tiesiog pokšto tampa sunkiai apčiuopiama. Pasak parodos kuratorių, istorija liudija, kad neatsakingai paleistas žodis, po kelių dešimtmečių ar net šimtmečių, apaugęs mitais, konspiracijomis ir kvailybėmis, gali virsti didele nelaime.
Štai kodėl esminis šios parodos tikslas – ne tik parodyti, iš kur atsiranda ir kaip vystosi sąmokslo teorijos, bet kartu ir sužadinti kritinį mąstymą, kviečiant žmones sąmoningiau vartoti informaciją, tikrinti šaltinius ir taip išvengti netikrų žinių, kurios gali būti išnaudojamos tiek priešiškai propagandai, tiek ir verslo interesams.
Kova su raganavimu neaplenkė ir LDK
Pasak vienos iš parodos kuratorių Mildos Kvizikevičiūtės, nors kai kurių sąmokslo teorijų atsiradimo laiką ir vietą galima nesunkiai nustatyti, vis dėlto jos tartum virusas, kuris laisvai keliauja per šalis, žemynus ir epochas, keičia formas, kartais išsikvepia ir nunyksta, o kartais atgyja naujomis aplinkybėmis ir sukelia siaubingų katastrofų.
Įvairūs pramanai ypač aktyviai ima sklisti ir daugintis įvairių kataklizmų ir nelaimių metu.
„Įvairūs pramanai ypač aktyviai ima sklisti ir daugintis įvairių kataklizmų ir nelaimių metu. Karas, epidemija bei kiti neramumai sukuria nestabilumo būseną. Tuo metu žmonės, bandydami paaiškinti nesuprantamus jiems dalykus, tartum gelbėjimosi šiaudo griebiasi bet kokių teorijų, taip siekdami susigrąžinti kontrolės iliuziją“, – pasakojo M.Kvizikevičiūtė.
Paradoksalu, tačiau sąmokslo teorijų pradžią istorijos tyrinėtojai sieja su knygų leidyba – būtent tai tapo puikia forma pramanams sklisti, daugintis ir įgauti netikėtų pavidalų.
Vienas iš seniausių parodos eksponatų – tai XV a. pirmą kartą išleista knyga „Raganų kūjis“, kuriame raganavimas detaliai aprašomas iš teologinės perspektyvos, „pagrindžiamas“ biblinėmis citatomis. Traktato autorius taip pat pateikia šios veiklos atpažinimo būdus ir pateikia realius pavyzdžius iš raganavimu apkaltintų moterų bei vyrų teismų bei bausmių vykdymo procesų.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad tuometinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę taip pat buvo pasiekęs „kovos su raganavimu“ vajus, todėl parodoje galima išgirsti įgarsintus net kelis iš XVIII a. išlikusius raganų teismų protokolų fragmentus.
„Klausantis šių autentiškų bylų sunku patikėti, kad tai realiai vyko, žmonės rimtais veidais nagrinėjo bylas, pateikdavo kaltinamuosius argumentus ir, galiausiai, priimdavo žiaurius sprendimus. Tai tik parodo, kaip nuo žodžių lengvai prieinama prie siaubingų veiksmų“, – kalbėjo viena iš kuratorių.
Dėl visko kalti žydai?
Viena seniausių ir ypač plačiai išsikerojusių teorijų yra susijusi su žydais. Viduramžiais Europoje pasklidęs pramanas apie tai, kad jie neva žudo krikščionių vaikus, o jų kraują naudoja macams, neaplenkė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Laikui bėgant ši teorija buvo išnaudojama tiek nacių, tiek ir sovietų okupacijos metais ir dar prieš kelis dešimtmečius šiuo pasakojimu močiutės Lietuvoje gąsdindavo savo anūkus.
Nors įprastai manoma, kad Lietuva visada buvo nuo Europos gerokai atsilikęs kraštas, tačiau bent jau sąmokslo teorijos mūsų kraštą pasiekdavo gan sparčiai.
Pasak kuratorės M.Kvizikevičiūtės, nors įprastai manoma, kad Lietuva visada buvo nuo Europos gerokai atsilikęs kraštas, paskutiniai priėmėme krikščionybę, vėliau čia įkurtas ir universitetas, tačiau bent jau sąmokslo teorijos mūsų kraštą pasiekdavo gan sparčiai ir tai tik patvirtina tą faktą, kad jau tuomet gyvenome neatsiejamoje europinėje komunikacijos erdvėje.
Vienas iš tokių pavyzdžių – tai XVI a. Vilniuje atsiradęs Simono Kerelio – septynerių metų berniuko, neva nužudyto žydų ritualiniais tikslais – kultas. Jo gyvenimas ir žūtis yra beveik identiška itališkajai Simono iš Trento istorijos versijai.
„Įdomu pastebėti, kaip ši sąmokslo teorija, lyg aidas atsklido iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, įgavo kulto pavidalą, o berniuko palaikai Vilniaus Bernardinų bažnyčioje tapo piligrimystės vieta iki pats XVII a.“, – pasakojo M.Kvizikevičiūtė.
Anot kuratorės Inos Ėmužienės, šis pavyzdys iliustruoja tai, kad dalis sąmokslo teorijų yra nukreiptos prieš tam tikrą žmonių grupę, bent iš dalies kitų laikomų svetimais.
Po Holokausto šie pramanai niekur nepradingo, tačiau dalies žmonių galvose kirba ir šiandien, atrasdami atgarsį naujomis aplinkybėmis ir įsiliedami į kitas sąmokslo teorijas.
„Antižydiškos idėjos gyvuoja šimtmečius ir keliauja iš vieno laikotarpio į kitą keisdamos formas ir pastiprindamos naujas sąmokslo teorijas. Sunku patikėti, bet po Holokausto šie pramanai niekur nepradingo, tačiau dalies žmonių galvose kirba ir šiandien, atrasdami atgarsį naujomis aplinkybėmis ir įsiliedami į kitas sąmokslo teorijas“, – kalbėjo kuratorė.
Garsiausia Lietuvos sąmokslo teorija
Užsukus į salę, kurioje pristatomos Šaltojo karo laikų sąmokslo teorijos, galima išvysti du vienas virš kito stovinčius metalinius karstus su išpjautomis angomis – tai pirmą kartą eksponuojami lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno karstai, sovietmečiu tapę naujos sąmokslo teorijos pagrindu.
Nors sovietiniai ideologai atkakliai kovojo su visais tarpukario Nepriklausomos Lietuvos naratyvais, tačiau lakūnų žūtį jie sumaniai išnaudojo savo propagandai.
„Panaudodami Dariaus ir Girėno palaikus, sovietai sukūrė teoriją, kad dėl jų žūties yra kalti nacistai. Šitaip iš niekur „atsirado“ ir kulkos lakūnų kūnuose, ir neva suvarpytas lėktuvo korpusas“, – kalbėjo kuratorė Ina Ėmužienė.
Istoriniai dokumentai liudija, kad dar keleri metai iki šios melagienos atsiradimo, sovietų ideologai kruopščiai ruošėsi šios teorijos paskleidimui visuomenėje ir net buvo sudėlioję planą, į kurį įėjo tiek iškilmingas palaikų perlaidojimas, istorinių reliktų perdavimas muziejui bei atitinkamo turinio publikacijos spaudoje.
„Ši istorija išnaudota propagandiniais tikslais siekiant ne tik dėl šių herojų žūties apkaltinti vokiečius, tačiau kartu ir apšmeižti Nepriklausomos Lietuvos vadovybę, kuri neparėmė šio lakūnų žygio ir taip neva prisidėjo prie katastrofos, nunešusius šių didvyrių gyvybes“, – pasakojo I.Ėmužienė pabrėždama, kad ši sąmokslo teorija pasklido išimtinai tarp lietuvių Lietuvoje ir gal kai kuriose išeivijos bendruomenėse.
Naujosios technologijos – dirva sąmokslo teorijoms
Dabartiniais laikais melagienos, įvairios sąmokslo teorijos, netikros žinios internetinio ryšio greičiu sklinda per socialinius tinklus, keisčiausius puslapius bei forumus. Maža to, dėl gausybės informacijos ir skirtingų jos sklaidos būdų, riba tarp juoko forma užrašomos nesąmonės ar tyčia skleidžiamos dezinformacijos yra sunkiai apibrėžiama.
Pasak M.Kvizikevičiūtės, šiandien prie to prisideda ir dirbtinis intelektas, kuriuo kuriamos labai įtikinamos, dokumentinius kadrus imituojančios fotografijos.
Šiandien prie to prisideda ir dirbtinis intelektas, kuriuo kuriamos labai įtikinamos, dokumentinius kadrus imituojančios fotografijos.
„Ne taip seniai internete pasklido popiežiaus, apsirengusio baltu paltu, nuotrauka, taip pat policijos neva suimto Donaldo Trumpo fotografija, pasirodžiusi dar iki jo apsilankymo teisme. Visa tai – dirbtinio intelekto pramanai, kurie atrodo labai įtikinamai“, – kalbėjo M.Kvizikevičiūtė pabrėždama, kad šiandien įvairioms melagienoms lengvai plintant internete svarbu išlaikyti kritišką mąstymą ir tikrinti gaunamos informacijos patikimumą.
Vienas iš pačių naujausių parodoje pristatomų eksponatų – tai Faradėjaus narvas, skirtas neva apsisaugoti nuo kenksmingo 5G ryšio bangų poveikio sveikatai. Nors ši teorija nepagrįsta jokiais patikimais moksliniais tyrimais ir todėl patenka į sąmokslo teorijų lauką, tačiau Faradėjaus narvą laisvai galima įsigyti internetinėse parduotuvėse.
Pasak tyrėjų, tai tik parodo, kaip plačiai šiandien gali sklisti įvairūs pramanai, iš kurių kažkas uždirba ir milijonus.
Pasak kuratorės I.Ėmužienė, ši paroda tapo nemenku iššūkiu, o kartu ir dideliu netikėtumu, mat eksponatais tapo ne tik įprasti muziejiniai objektai ar istoriniai dokumentai, tačiau ir šiuolaikinės komunikacijos pavyzdžiai: Donaldo Trumpo Twiterio žinutė, įrašas Facebooke ar skrinšotai iš įvairų puslapių.
Tai, anot jos, tik parodo, kaip per laiką pasikeitė sąmokslo teorijų sklaida ir kokias mases jos gali pasiekti šiandien vos keliais mygtukų paspaudimais išmaniajame telefone.
