Atradimo priešistorė
1931 m. Vilniaus Arkikatedroje surasti valdovų palaikai ir insignijos, artėjant Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. buvo paslėpti Arkikatedros rūsiuose.
Šių paslėptų vertybių vieta dešimtmečiais kėlė daug mįslių ne vienai tiek paveldosaugininkų, tiek šio statinio valdytojų kartai.
1985 m. rastos Katedros lobyno vertybės buvo dar kartą paslėptos, kad nenukeliautų į Maskvos ar Leningrado institucijas, ir visuomenei atvertos tik sulaukus Nepriklausomybės (šiuo metu eksponuojamos Bažnytinio paveldo muziejuje). Tuo tarpu kita slėptuvė nerasta iki 2024 metų, nors daugelis tyrimų ir paieškų sukosi visai greta dabar jau atvertos slėptuvės.
1985 m. rastos Katedros lobyno vertybės buvo dar kartą paslėptos, kad nenukeliautų į Maskvos ar Leningrado institucijas, ir visuomenei atvertos tik sulaukus Nepriklausomybės
Koks S.Poderio vaidmuo?
2024 m. antrą pusmetį tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose suintensyvėjo informacijos kiekiai apie galimas Vilniaus Arkikatedroje paslėptų lobių vietas, jų paieškų istorijas.
2024 m. rugpjūčio 14 d. KPD gavo ir LR Vyriausybės kanceliarijos persiųstą nagrinėti Sauliaus Poderio pranešimą apie Vilniaus Arkikatedroje galimai rastą LDK valdovų insignijų paslėpimo vietą, su pridėtomis neaiškiomis, galimai radimvietėje esančių daiktų nuotraukomis.
KPD susisiekė su pareiškėju, susitiko su juo, išklausė jo informaciją, įvertino pridėtas jo darytas nuotraukas (pareiškėjas nurodė, kad jis jas padarė ekskursijos metu į sienoje esantį plyšį įkišęs inspekcinę kamerą). Galimos vietos pareiškėjas nenurodė, pageidavo pats dalyvauti ją identifikuojant.
Nei Vilniaus Arkivyskupijos, nei Valdovų rūmų atstovai nesutiko bendrauti su S.Poderiu, motyvuodami tuo, kad jis be savininko žinios, neturėdamas leidimo paslapčia vykdė tyrimus, o anksčiau yra teistas didelį rezonansą turėjusioje juodosios archeologijos byloje.
KPD dėjo visas pastangas, kad Vilniaus arkikatedroje būtų pradėti tyrimai. Spalio mėnesio pradžioje KPD organizavo suinteresuotų pusių susitikimą, kviesdama Arkivyskupijos, Kultūros ministerijos, Valdovų rūmų, Mokslinės archeologijos komisijos atstovus kartu su pareiškėju aptarti situaciją, tačiau nei Vilniaus Arkivyskupijos, nei Valdovų rūmų atstovai nesutiko bendrauti su S.Poderiu, motyvuodami tuo, kad jis be savininko žinios, neturėdamas leidimo paslapčia vykdė tyrimus, o anksčiau yra teistas didelį rezonansą turėjusioje juodosios archeologijos byloje.
Nerimą kėlė išgręžtos skylės
Spalio 9 d. Departamentas sukvietė pasitarimą su minėtų institucijų atstovais, kartu apsilankė Katedros rūsiuose ir, įvertinę situaciją vietoje, vienbalsiai sutarė, kad būtina skubinti platesnius būtinus tyrimus bei kiek galima greičiau apžiūrėti ir įvertinti visas sienose esančias ertmes (kai kurios galimai atsiradusios naujai). Apie išgręžtų skylių atsiradimą, paskirtį, laiką informacijos Arkivyskupija neturėjo. Pasitarimo metu konstatuota, kad galimai savavališkai vykdoma paieška kelia grėsmę vertybėms, todėl būtina stiprinti Arkikatedros rūsių apsaugą. Po susitikimo KPD dar kartą kreipėsi į Arkivyskupiją dėl sutikimo inicijuoti išsamesnius tyrimus.
Praėjusių metų lapkričio 4 d. ir gruodžio 16 d. Arkikatedros rūsiuose buvo atliktos detalesnės sienose esančių ertmių ir gręžtinių skylių apžiūros, ir paskutiniosios apžiūros metu per esamą tarpą mūre buvo pamatyti laikraščio fragmentai ir juose įvyniotos metalinės dėžutės kampas. Arkivyskupijos teigimu, tą pačią dieną buvo sudaryta komisija. Jos sprendimu, užtikrinant vertybių apsaugą (toje vietoje vyksta ekskursijos), aptikti radiniai išimti, praardžius santykinai nedidelę XX a. betono skiediniu sumūrytą akmenų sienutę.
Arkivyskupija neinformavo apie radinius
Apmaudu, bet Arkivyskupija apie tai Departamento laiku neinformavo per Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme (12 str. 4 p.) nustatytą savaitės terminą ir apie išimtas vertybes KPD sužinojo tik 2025 m. sausio 6 d.
KPD Vilniaus teritorinis skyrius sausio 7 d. atliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų insignijų radimvietės apžiūrą, surašė reikalavimą pateikti išsamią informaciją ir radinių sąrašą. Apžiūros išvadomis, slaptavietės atvėrimo metu žalos vertingosioms savybėms nebuvo padaryta – tai vertintina kaip procedūrinis pažeidimas, neturėjęs įtakos vertybėms ir Katedros vertingosioms savybėms.
Vertybių paieškose, be Arkivyskupijos atstovų, dalyvavo kompetentingi specialistai – Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, tyrinėjęs Katedros ir čia kaupto lobyno istoriją, rengęs ne vieną parodą ir leidinį šia tema, bei šio muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška, daug metų dalyvavęs Vilniaus Žemutinės pilies ir katedros archeologiniuose tyrinėjimuose, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė, restauratorė Indraja Kubilitytė.
Arkivyskupija sausio 8 d. viešai žiniasklaidoje pripažino pažeidusi procedūras ir tą pačią dieną Departamentui pateikė Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atstovų parengtą „Vilniaus katedra. Karališkųjų insignijų ir kitų vertybių slaptavietės nustatymas ir jų perkėlimas į kontroliuojamą saugią vietą 2024 m. spalio 9 – gruodžio 16 d. darbų aprašą“, taip pat Vertybių suradimo ir jų iškėlimo 2024 m. gruodžio 16 d. protokolą, su išsamiai atliktomis radimvietės atvėrimo nuotraukomis ir 59 radinių aprašais bei nuotraukomis. Taip pat paprašyta vertybes įvertinti ir įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Departamentas tikisi, kad šie nesusipratimai nesumenkins džiaugsmo ir pasididžiavimo surastomis vertybėmis, taip pat tikisi platesnių tyrimų ir sklandaus bendradarbiavimo su Arkivyskupija bei kitomis institucijomis.
Su pateiktais dokumentais galite susipažinti čia
