2017 m. Ramūnui Šerpatauskui gimusi idėja iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį, pagaminti kryžių, buvo įgyvendinta kartu su savanoriu, bataliono „Donbas Ukraina“ kariu Oleksa Sokil. Vytauto Didžiojo karo muziejuje kryžius bus eksponuojamas iki 2021 m. birželio mėnesio pabaigos, vėliau jis bus kituose Lietuvos miestuose, o galiausiai keliaus į Šiaulių r. Meškuičių seniūnijoje esantį Kryžių kalną, kuriame bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas.
Nuo 2014 m. rudens Lietuvoje yra gydomi ir reabilituojami sužeisti ukrainiečių kariai, dalyvavę Rusijos ir Ukrainos kare. 2017 m. balandį Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro Ukrainos karių laisvalaikio organizavimo kuratorius Ramūnas Šerpatauskas, palaikomas Ukrainos ambasadai Lietuvoje (ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis), Kryžių kalne pastatė pirmąjį Ukrainos karių kryžių.
Pastačius pirmąjį kryžių, Ramūnui Šerpatauskui gimė unikali mintis: jis ukrainiečių kariams pasiūlė iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį, – pagaminti kryžių, kuris būtų skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti. Įgyvendinti šį projektą ėmėsi ukrainietis, savanoris, bataliono „Donbas Ukraina“ karys Oleksa Sokil.
Jis dalyvavo statant pirmąjį kryžių, tad simboliška, kad ėmėsi darbo įgyvendinant ir šį projektą. R.Šerpatauskas kartu su Oleksa Sokil 2018 m. važinėdamas po Ukrainą ir susitikdamas su savanorių organizacijomis, bendraudamas su kariais pristatė projektą bei jo idėją, pasakojo apie Kryžių kalną ir 2017 m. gimusią idėją pastatyti kryžių nuo Ukrainos karių.
Buvo sulaukta didelio palaikymo, prie akcijos prisijungė kariniai vienetai, dalyvaujantys karo veiksmuose, buvo surinkta 10 maišų „mirties“ metalo. Visa tai buvo pervežta į Poltavą, kur karo veteranai, pagal specialybę – kalviai, ėmėsi įgyvendinti projektą, t. y. kryžiaus pagal Ukrainos kazokų stilistiką gamybos. Kryžiaus centre – skydas, padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvas, ant kurių pavaizduoti šių dviejų valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis.
Kryžių juosia asmens indentifikavimo žetonai (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta. Kryžius – su užrašu „Už jūsų ir mūsų laisvę“, beje, yra įdomus dar ir dėl to, kad tarp žetonų galima rasti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir paskutinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus.
