2023 09 18 /13:26

Kauno modernizmo architektūra – UNESCO: ką tai reiškia Lietuvai?

Pirmadienį UNESCO Kauno modernizmo architektūrą įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Pasak į Saudo Arabiją vykusios lietuvių delegacijos, tai yra didžiulis pasiekimas Lietuvai, padėsiantis dar labiau sužibėti pasaulio žemėlapyje.
Arno Funko projektuotas, 1933 m. pastatytas Aleksandros Iljinienės namas Kaune, K.Donelaičio g. 19, išsiskiria iš kitų gatvės pastatų
Arno Funko projektuotas, 1933 m. pastatytas Aleksandros Iljinienės namas Kaune, K.Donelaičio g. 19, išsiskiria iš kitų gatvės pastatų / Ramūno Guigos nuotr.

Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Toks sprendimas priimtas pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.

Didžiulis pasiekimas Lietuvai

Architektūros tyrėja, viena iš nominacijos autorių Marija Drėmaitė Kauno modernizmo įtraukimą į UNESCO įvertino kaip didžiulę sėkmę:

„Tai yra didelės trejus metus trukusios mokslininkų ir diplomatų pastangos nominacijos rengime. UNESCO komitete mums pavyko pasiekti šalių pritarimą, vadinasi, mūsų parengti argumentai įtikino ekspertus. Kaunas turi išskirtinę visuotinę vertę, yra svarbus viso pasaulio kultūros paveldo kontekste kaip lokalus modernizmas.

Nuo šiol ši architektūra bus laikoma charakteringu visos Rytų ir Centrinės Europos modernizacijos pavyzdžių. Jeigu norite sužinoti, kas iš imperijų išsivadavusiose šalyse vyko tarpukariu, važiuokite į Kauną. Ten sukoncentruota visa optimistinė naujų nepriklausomų valstybių sostinių idėja.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marija Drėmaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marija Drėmaitė

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, tai yra didžiulis pasiekimas Lietuvai: „Palyginus su kitomis Europos šalimis turime nedaug pasaulio pripažintų kultūros vertybių. Aštuoniolika metų Lietuva neteikė jokios paraiškos į Pasaulio paveldo sąrašą.

Todėl tai yra didelis pripažinimas – Lietuva dar ryškiau sužiba viso pasaulio žemėlapyje. Tikimės, kad tai duos didžiulį postūmį turizmui, miesto vystymuisi visomis kitomis kryptimis.“

„Visgi UNESCO mums duoda ne žuvį, bet meškerę. Tai yra mūsų kaip šalies prestižo reikalas. Tai, kaip mes išnaudosime šį statusą, sugebėsime pritraukti investicijas per padidėjusį žinomumą, yra mūsų pačių reikalas. Todėl kažkokių lėšų ar išmokų tikėtis nereikia“, – tęsė S.Rimas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulius Rimas

Turės ir įsipareigojimų

Tiesa, šis statusas reiškia ir didesnius įsipareigojimus – per pusantrų metų Lietuva privalės įgyvendinti ekspertų rekomendacijas, be to, šį statusą reikės išlaikyti.

„UNESCO rekomendacijos yra ganėtinai techninio pobūdžio. Su jomis buvome susipažinę jau iš anksto, todėl jos mūsų negąsdina. Aišku, grafikas bus įtemptas ir visi turėsime suremti pečius, – 15min teigė S.Rimas. – Tai susiję su teritorijos ribų tikslinimu ir jos apsauga. Kol kas dar anksti kalbėti, koks bus koregavimas. Tam turėsime surinkti plačią ekspertų komisiją ir dėl to diskutuoti. Taip pat reikės sudaryti tarpukario laikotarpio objektų inventorių, vietovės valdymo ir teritorijos paveldosaugos planą.“

G.Nausėda: Kauno pavyzdys rodo, kad kultūra gali būti socialinių pokyčių priešakyje

Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrodo, kad kultūra gali būti esminių socialinių pokyčių priešakyje, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą! Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje“, – savo feisbuko paskyroje rašo valstybės vadovas.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi.

Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

G.Nausėda teigė neabejojantis, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės dar geriau pasauliui pristatyti laikinosios sostinės ir šalies istoriją.

Pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tuo pačiu nurodyta iki 2025 metų gruodžio įvykdyti tam tikras ekspertų rekomendacijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis