Sukaupta patirtis padeda interpretuoti dabartį
Interpretuodami savo aplinką ir tai, kas vyksta šiuo metu, mes pasitelkiame atmintį – taip atskiriame aktualijas nuo prisiminimų.
Neuromokslininko Barendo van Heusdeno teigimu, vaikai nuolat lygina tai, ką išgyvena, su tuo, ką prisimena. Tai daro ir suaugusieji. Skirtumas tik tas, kad suaugusiųjų prisiminimai kitokie nei vaikų ir tų prisiminimų suaugusieji turi žymiai daugiau. Todėl patirdami meną vaikai kitaip atsakys į klausimus: Ar tai gražu? Ar tai įdomu? Ar tai prasminga?
Prisiminimai kyla iš praeities. O kas yra praeitis? Neurologiniu požiūriu „praeitis“ gali būti bet kas, kas įvyko bent prieš sekundės dalį. Laboratorijoje mokslininkai tiria, kaip žmogaus smegenys suvokia judesį: pavyzdžiui, kamuolys rieda per stalą. Smegenys sukuria vaizdus (prisiminimus) kiekvienai kamuolio padėčiai ir juos lygina. Remdamiesi šiuo palyginimu, galime sakyti, kad objektas pajudėjo ir praėjo laiko.
Visgi kultūriniame kontekste „praeitis“ užima daugiau laiko. Tačiau lyginimas yra tas pats. Visos mūsų idėjos, net ir pačios neįprasčiausios, pagrįstos ankstesnėmis idėjomis. Štai kodėl senus įvaizdinimus nešiojamės savo atmintyje. Kuo daugiau sukaupsime patirties, tuo daugiau turėsime palyginimų vėlesnei patirčiai. Tai nulems turtingesnį aplinkos bei dabartinės situacijos vertinimą ir suvokimą – be to, ir kritiškesnį.
Taigi dažnesnis sąlytis su menu – lankymasis muziejuje, galerijoje, teatre, kine – ir galimybė patirti įvairesnių patirčių suformuoja labiau subalansuotą ir įvairiapusiškesnį požiūrį.
Vaiko raidos etapai ir kultūrinės patirtys
Kultūra vaikams „prasideda“ tuo metu, kai jie pradeda suvokti, kas yra dabartis ir praeitis. Tada, reaguodami į aplinkui vykstančius pokyčius, jie gali sąmoningiau pasitelkti prisiminimus. Van Heusdeno teigimu, tai atsitinka sulaukus maždaug 7-erių metų.
Tai nereiškia, kad vaikai turėtų laukti, kol jiems sukaks 7-eri, ir tik tada susipažinti ir patirti meną. Suvokimas vystosi nuo 0 iki 4-erių metų, taigi, pavyzdžiui, lankytis su vaikais muziejuje ankstyvoje vaikystėje yra puikus būdas supažindinti juos su įvairia estetika. Vaikai turi nuostabių stebėjimo įgūdžių ir mėgaujasi muziejaus tyrinėjimu, pasitelkdami visas savo jusles.
Be to, vaikai taip pat turi ypatingą supergalią – vaizduotę. Ir ji yra nuostabi palydovė susipažįstant su menu.
Vaizduotė yra ypač lavinama 4–7-erių metų. Taigi tėvams, kurie muziejuje lankosi su tokio amžiaus vaikais, galima žvelgti į vaikščiojimą po muziejų kaip į knygos vartymą su daug šaunių „personažų“.
Palaipsniui šie konkretaus amžiaus įgūdžiai suteikia galimybę pereiti į kitą etapą: mąstyti abstrakčiai (7–9-erių metų vaikai) ir analizuoti (nuo 10-ies metų). O tai jau padeda įžodinti bei įkontekstinti savo patirtis su menu ir taip jį pažinti.
Kultūros integravimas į mokymosi ir pažinimo procesą
2010 m. van Heusdenas paskelbė savo teoriją „Kultūra veidrodyje“, kaip dalį siūlomos Nyderlandų švietimo reformos. Jis pasisakė už švietimą, kuris būtų efektyviai integruotas su kultūra, kultūrą turint omenyje kaip sritį, kuri apjungia daugelį mokslinio intereso aspektų. Heusdenas rašė: „Per kultūros prizmę vaikai supranta savo aktualijas.“
Analogiškai ir muziejuose vaikai skatinami domėtis menu, atskleidžiant jų gyvenimui reikšmingas kūrinių prasmes.
Viso to integraciją vienoje parodoje gali patirti ir vaikai, ir suaugusieji. Paroda vaikams „Ežeras pilnas žvaigždžių“ MO muziejuje veiks iki lapkričio 7 dienos. O šiuo metu, kai muziejuje keičiama didžioji paroda (iki rugsėjo 4 d., kai bus atidaryta paroda „Permainų šventė“), parodą vaikams galima pamatyti už mažesnę kainą. Daugiau informacijos apie parodą: https://mo.lt/ivykiai/ezeras-pilnas-zvaigzdziu/
