Kaip BNS sakė Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos atstovė Giedrė Čistovienė, bibliotekai perėmus kultūros paso administravimą, nuo sausio pradės veikti naujoji informacinė sistema, į ją bus įtraukta ir apie 15 Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Belgijoje ir kitose užsienio šalyse veikiančių lietuviškų mokyklų.
„Iki šiol kultūros paso paslaugas galėjo užsakyti tik mokykloje paskirtas jo koordinatorius. Dabar yra nusiskundimų, kad galbūt ne iki galo pinigai išnaudojami. Tų priežasčių yra įvairių, žmonių trūkumas, negebėjimas ištransliuoti. Dabar tą padaryti galės kiekvienas mokytojas ir 16 metų bei vyresni mokiniai“, – BNS sakė G.Čistovienė.
-
Gidas po naujas parodas – ką verta aplankyti?
-
Knygos apie Lietuvos menininkes sudarytoja Agnė Narušytė: „Guldau galvą dėl šios rinktinės“
-
Solistė Ieva Prudnikovaitė: „Meno neidentifikuoju kaip grožio, labiau jį priimu kaip įrankį „praravėti“ savo vidinius laukus“
-
Yoko Ono kova už taiką: menininkė išgyveno Hirošimos ir Nagasakio atominius bombardavimus
Pasak projekto vadovės, iki šiol kultūros paso pinigai būdavo skiriami mokykloms, ir kai kur kildavo problemų, jog dalis aktyvesnių klasių išnaudodavo pinigus, o kitos paslauga pasinaudoti nespėdavo.
Atnaujinus sistemą, naudojantis blokų grandinės technologijomis, kiekvienam vaikui bus automatiškai sukurta virtuali piniginė, ją jis su savimi galės išsinešti ir perėjęs į kitą ugdymo įstaigą. Sistema pakeis ligšiolinę, kai koordinatoriai ataskaitas turėdavo teikti rankiniu būdu.
Kultūros paso veiklos nuo 2024-ųjų bus finansuojamos ir priešmokyklinėms vaikų grupėms – nors virtualios piniginės jiems bus sukurtos jau kitąmet, kol kas veikloms biudžete pinigų nenumatyta.
G.Čistovienė sakė, kad nuo kitų metų atsiras ir specialus virtualus gidas – tam tikros rekomendacijos mokytojams bei moksleiviams. Taip pat bus sukurta motyvacinė sistema, kai už aplankytas skirtingas rekomenduojamas veiklas, pavyzdžiui, spektaklį, ekskursiją, muziejų, bus skiriami virtualūs ženkleliai.
Pasak jos, siekiama, kad kultūros pasas nuo šiol būtų kuo paveikesnis, o vaikai pažintų kuo įvairesnes sritis.
„Poveikis yra tuomet, kai yra sistema, kad vaikas per ketverius metus būtinai nueitų į teatrą, muziejų, į kitas kultūrines edukacijas. Gide esame apibrėžę, kokias sritis kokio amžiaus vaikai turi aplankyti ir kokiu gyliu jie turėtų pažinti. Tai bus geras dalykas ir tiekėjams, ir mokytojams“, – pasakojo projekto vadovė.
Vienam Lietuvos moksleiviui kultūros paso reikmėms šiemet buvo skirta 12 eurų. Iniciatyvoje įtvirtinta rekomendacija – 15 eurų. Vieno užsiėmimo kaina įvairuoja nuo dviejų–trijų eurų iki maždaug dešimties eurų moksleiviui.
Naujoji sistema veiks adresu naujas.kulturospasas.lt.
Kultūros paso iniciatyva veikia nuo 2018 metų, šiuo metu rinkinį sudaro per 3,8 tūkst. paslaugų. G.Čistovienės teigimu, šiuo metu paskelbtas naujas kvietimas paraiškoms dėl kultūros paso paslaugų, jų laukiama iki gruodžio vidurio. Tikimasi, kad paslaugas siūlys didžioji dalis dabartinių tiekėjų.
