Elnių migraciją iš vienos ganyklos Laplandijoje į kitą tiesiogiai be pertrūkių transliuoja antrasis NRK kanalas, jį būtų galima palyginti su LRT KULTŪROS kanalu. Kaip balti su rudomis dėmėmis elniai lėtai, sustodami parupšnoti iš sniego išsikišusios žolės, juda per kalnus, galima stebėti ir internetu.
Vadinamosios lėtosios televizijos (Slow TV) tradicija Norvegijoje skaičiuoja beveik dešimtmetį. Ši tema užsienio žiniasklaidoje dažnai nagrinėjama su nuostaba ar ironija, kad šiais laikais, kai daugelis tyrimų rodo apie sutrumpėjusią žmonių koncentraciją, Norvegijoje televizijos žiūrovai gali ištisas valandas stebėti gyvu laiku migruojančius elnius, plaukiančius laivus, bevaisę lašišų žvejybą, bendruomeninį mezgimą ar malkų kapojimo ir jų deginimo transliaciją.
„Naujai gimusi realybės televizija laužo visas taisykles, kaip sudominti žiūrovą – čia nėra jokios istorijos, scenarijaus, dramos, jokios kulminacijos. Ir tai vadinama lėtąja televizija. Norvegai su dideliu susidomėjimu stebėjo laivo kelionę pakrante – turiu pastebėti, kad tose vietovėse labai dažnas rūkas.
Norvegijos transliuotojai taip pat sugalvojo transliuoti mezgimo naktį. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba nuobodžiai, nes tai ir yra nuobodu. Tačiau kažkas vis dėlto patraukė norvegų dėmesį. Mūsų korespondentė esanti Osle bando išsiaiškinti kas tai. Tačiau perspėju – kai kurie reportažo vaizdai jus nuvils“, – taip reportažą apie Norvegijos fenomeną pristatė „Al Jazeera“.
LRT radijo bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas „Kultūros savaitei“ sako, kad lėtosios televizijos ištakų galima ieškoti pačiame norvegų charakteryje, prie kurio formavimosi labai prisidėjo gamta.
Lėtosios televizijos idėja gimė labai spontaniškai, ir pačius televizijos vadovus nustebino siūlomos darbuotojų idėjos. Tačiau, nusprendę surizikuoti, jie neapsiriko. Viskas prasidėjo 2009 m. – per antrąjį kanalą rodytas traukinys, riedantis iš Bergeno į Oslą. Ši transliacija pasiekė visų laikų rekordus.
Vienas sėkmingiausių projektų – gyvai transliuojama 5,5 dienos trukusi keleivinio laivo kelionė palei Norvegijos pakrantę iš Bergeno į Kirkenesą, vieną šiauriausių šalies miestų. Pirmoji transliacija truko beveik 135 valandas ir pateko į „Guinnesso“ rekordų knygą kaip ilgiausia dokumentika, taip pat – į UNESCO dokumentų paveldo sąrašą.
Tiesioginė elnių migracijos transliacija – jau 11 visuomeninio transliuotojo NRK projektas. Pirmosiomis filmavimo dienomis net ir lėtosios televizijos kūrėjams pasirodė, kad jie pasirinko pačių vangiausių elnių kaimenę.
Greičiausi pasaulio liftai
Seule balandžio mėnesį duris atvėręs dangoraižis – penktas aukščiausias pastatas pasaulyje. Tačiau „Lotte World Tower“ sumušė tris pasaulio rekordus. Jame įrengtas greičiausias pasaulyje dvigubas liftas, turintis netgi atskirą pavadinimą „Sky Shuttle“ – „Dangaus šaudyklė“. Taigi šis liftas iš rūsio į viršutinį 121-ąjį aukštą keleivius pakelia per vieną minutę. 10 metrų liftas lengvai praskrieja per sekundę.
Žmonėms, ypač tiems, kurie negimė būti kosmonautais, vien pagalvojus apie tokį greitį gali apsisukti galva. Tačiau šiame lifte įrengtos naujausios slėgio kontrolės technologijos, tad pakilę iš rūsio į viršutinį aukštą nepajusite nei apsvaigimo, nei užgultų ausų.
Pasak CNN žurnalistų, kėlimasis liftu toks malonus, kad sunku patikėti, jog tai greičiausias pasaulio liftas. Galbūt todėl sienoje įtaisytame ekrane keleiviai informuojami, kokiu greičiu judama, ir supranta, kad pasaulio rekordas tikrai neklastojamas.
Vienu metu į viršų kyla dvi kabinos, vienoje telpa 52 žmonės. Tai aukščiausias vientisas lifto įrenginys. Jis be pertraukos užkelia į dar vieną pasaulio rekordą – aukščiausiai įrengtą stiklinę apžvalgos aikštelę, iš kurios matosi kiti Pietų Korėjos sostinės jau šešėlyje likę dangoraižiai ir kalnuotas reljefas horizonte.
CNN žurnalistai pastebi, kad būtent Azija pastaruoju metu stebina naujausiomis liftų technologijomis. Prieš metus greičiausio viengubo lifto titulą gavo naujai atidarytas antras aukščiausias pasaulyje dangoraižis – Šanchajuje esantis įrenginys. Ten įrengtas liftas per sekundę pralekia 20,5 metrų, ir čia keleiviai taip pat nepatiria jokio diskomforto.
Naujausios technologijos ruošiamos ir 2019 m. planuojamam baigti būsimam aukščiausiam pasaulyje dangoraižiui Saudo Arabijoje. Jo aukštis sieks 1 kilometrą. Būtent todėl siekiama, kad tokio aukščio pastate žmonės judėtų kaip įmanoma greičiau. Čia bus pirmą kartą pritaikomas vadinamais ultratrosas, pagamintas iš anglies pluošto. Planuojama, kad iš apačios į viršų liftas keleivius pakels per 52 sekundes, tai reiškia, kad Šanchajaus bokšto liftas greičiausias pasaulyje bus dar tik apie dvejus metus.
Nors liftų technologijos kasmet pasiekia vis naujų rekordų, vis dėlto liftų inžinerijos ekspertas Albertas So CNN žurnalistams teigia, kad greičiau nei 22 m/s liftas kilti nebelabai gali dėl fizikos dėsnių, oro slėgio. Liftas, kuris keltų greičiau nei 22 m/s, sukeltų per didelį diskomfortą keleiviams, o per tokį trumpą laiką būtų labai sudėtinga aklimatizuotis viršutiniame aukšte.
Mokslines tiesas siekia keisti viena Vokietijos kompanija, kuri daro bandymus su inovatyviausia liftų magnetine technologija. Liftai judėtų ne trosais, o dėl magnetinio lauko. Todėl jie judėtų ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Be abejo, pirmieji tokie liftai judėtų labai lėtai. Nors ekspertai teigia, kad visame pasaulyje vyriausybėms horizontalaus lifto idėja neatrodo saugi, tačiau spėja, kad ilgai tekti nelauks, kai ir tokie liftai labai greitai bus įrengti naujausiuose pastatuose.
Luvro simbolio autorius pasitiko 100-metį
Paskutinę balandžio savaitę kultūros institucijos ir žiniasklaida šventė aukštojo modernizmo architektūros meistru vadinamo I.M.Pei 100-ąjį gimtadienį. Ilgaamžis kinų kilmės amerikiečių architektas per 60 savo karjeros metų labai daug dirbo su muziejų projektais. Vienas garsiausių – I.M.Pei. 1989 m. daugelio paryžiečių ir apskritai prancūzų buvo pasitikta su pasipiktinimu, tačiau dabar tai ne tik Luvro, bet ir Paryžiaus simbolis.
Praėjus beveik 30 metų nuo šio projekto pristatymo, I.M.Pei labai ramiai ir su šypsena prisimena tada kilusį pasipiktinimą ir sako, kad po Luvro piramidės projekto atrodė, kad sunkesnė užduotis tiesiog neįmanoma.
„Prisimenu, kai visuomenei pristačiau projektą, tikrai apie 90 proc. žmonių buvo nusiteikę priešiškai. Tikrai neperdedu. Pirmuosius pusantrų metų galiu palyginti su pragaru. Negalėdavau ramiai vaikščioti Paryžiaus gatvėmis, į mane žvelgiančios visų žmonių akys tarsi klausdavo: „Ką tu čia vis dar veiki? Ką tu padarei mūsų nuostabiajam Luvrui?“ – prisimena I.M.Pei.
Jis neneigia, kad būtina galvoti apie tradicijų saugojimą, bet mano, kad kartu turime suprasti, jog viskam reikia pokyčių: „Luvras to pokyčio sulaukė. Tačiau sukurti tą pokytį yra didelis iššūkis. Pavyzdžiui, kaip išlaikyti gyvą istoriją, tačiau šalia sukurti kelrodį į ateitį?“
Luvras tikrai nėra vienintelis 100-metį švenčiančio architekto I.M.Pei paliktas paminklinis pėdsakas. Jacqueline Kennedy pasirinko I.M.Pei, kad jis sukurtų Kennedy bibliotekos architektūrą. Ohajuje galima rasti ilgaamžio architekto kurtą „Rock and Roll“ muziejų, Vašingtone esantis Nacionalinės meno galerijos rytinis pastatas taip pat I. M. Pei kūrinys.
Taigi I.M.Pei kurtų statinių galima rasti visame pasaulyje. Kataro sostinėje yra jo kurtas Islamo meno muziejus, Sudžou muziejus Dziangsu provincijoje, iš kur kilę architekto protėviai. Ir tai dar ne visas sąrašas jo darbų.
