Dalyvauti dirbtuvėse kviečiamas architektas Gintaras Čaikauskas su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu, Kęstučiu Akelaičiu (atstovaujantys Vyčio paramos fondą), architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“, skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius ir fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.
Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po pristatymo Šiuolaikinio meno centre rudenį bus siūloma įgyvendinti.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigė, jog Kultūros komiteto sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, kodėl ankstesni konkursai nepavykdavo ir rasti būdą, kaip tai išspręsti: „Procedūra nebūdavo patraukli kūrėjams, dėl to, atsižvelgdama į šiandienines galimybes ir pasaulinę praktiką, nuspręsta bandyti daryti kūrybines dirbtuves.“
Komisijos pirmininkė Virginija Januškevičiūtė pristatė visos komisijos parengtą poziciją: „Eskpertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui, taip pat – tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.“
Spaudos konferencijoje taip pat pabrėžta, jog atrankai buvo kviečiama teikti idėjas, o ne projektinius pasiūlymus, todėl organizatoriai susilaiko nuo pateiktos medžiagos skelbimo iki viešo projektų pristatymo šį rudenį.
Tiesa, sulaukus žiniasklaidos klausimų, vienas komisijos narių, urbanistas Mindaugas Pakalnis, pamėgino bent jau žodžiu pristatyti siūlomas idėjas. Pasak jo, A.Lelešius siūlo mažosios architektūros akcentus, kurie aikštėje įprasmintų įvairias Lietuvos istorijos datas, D.Žiūros siūlomas memorialas, pasitelkus šiuolaikines technologijas, leistų kiekvienam jos dalyviui virtualiai stoti į aikštės sargybą. T.Grunskis interpretuoja Vyčio kryžių – jo siūlomas projektas leistų skirtingomis datomis sukurti skirtingą vizualinį aikštės vaizdą. A.Labašauskas siūlo „landšaftišką“, lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įvietinimą, o G.Čaikausko projektas, su kuriuo jau supažindinta visuomenė, plėtoja valstybinės heraldikos raišką.
Komisija, kurią sudarė istorikas Dr. Alfredas Bumblauskas, dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Dr. Lolita Jablonskienė, šiuolaikinio meno kuratorė Virginija Januškevičiūtė, dailėtyrininkė Dr. Giedrė Mickūnaitė, šiuolaikinio meno kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Deimantas Narkevičius, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, šiuolaikinio meno kuratorė Dr. Ūla Tornau, svarstė daugiau nei 30 pasiūlymų. Būsimojo memorialo tikslas – įamžinti ir pagerbti kovojusių ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Komisijos nariai taip pat atkreipė dėmesį, jog idėjas pateikė įvairaus profesinio pasirengimo autoriai – nuo šiuolaikinio meno kūrėjų, architektų ir kūrybinių industrijų atstovų iki istorijos entuziastų bei profesinių, visuomeninių organizacijų.
Tikimasi, jog galutiniame projektų vertinimo etape, vyksiančiame rudenį, savo žodį galės tarti ir visuomenė, tačiau kol kas nežinoma, kokia forma tai gali būti įgyvendinama. „Ketiname įtraukti tam tikra proporcija ir visuomenės nuomonę. Reikia rasti patikimą būdą, kuriuo nesumanipuliuosi. Galbūt būtų galimybė balsuoti atėjus į parodą, bet tai ribotų gyvenančius ne Vilniuje. Laiko dar turim, nes jei balsavimas vyks rudenį, pvz., spalio mėnesį, dar galėsime pranešti apie būdą.“
Komisijos narys D.Narkevičius komentuodamas konkursą teigė: „25-erius metus buvęs diskusijos stygius rodo tam tikras pasekmes. Manau, kad nuo šio konkurso, nuo šio precedento ši, sakyčiau, spraga, ne visiškai teisingas dėmesys, bus ištaisytas. Ir į viešųjų erdvių tradiciją ateis kiti vėjai, bus taikomi kiti kriterijai.“
