Fotografijų paroda „Laisvės tribūnoje“ leidžia iš naujo pažvelgti į 1987–1991 m. Atgimimo laikotarpio įvykius Šiauliuose. Daugiausiai dėmesio skiriama laisvę pranašavusiems masiniams renginiams ir juose įamžintoms šiauliečių nuotaikoms. Anot rengėjų, paroda yra tarsi padėka šiauliečiams, kurie stovėjo simbolinėje Laisvės tribūnoje, taip prisidėdami prie nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje kilusi Atgimimo banga neatsiejama nuo žodžio „tribūna“. Šis žodis turi bent tris reikšmes. Tai pakyla oratoriui, kylantis statinys žiūrovams ar vieta viešai reikšti savo nuomonę. Iš tiesų, Atgimimas kiekvienam jo amžininkui suteikė tam tikrą tribūną. Laisvuose ir savanoriškuose mitinguose, masinėse akcijose, iš naujo prisimintų istorinių datų minėjimuose, vėl laisvai švęstose nacionalinėse šventės, viešose diskusijose susivienijo visi – ir pakylėti oratoriai, ir aktyvūs dalyviai, ir atsargūs stebėtojai.
Atgimimo įvykiai neaplenkė ir Šiaulių. Greta įprastų renginių, mitingų, susibūrimų, po ilgos pertraukos suplevėsavusių trispalvių vėliavų, budėjimo 1991 m. kruvinųjų sausio įvykių metu, būta ir kitų visos Lietuvos mastu išskirtinių momentų. Vos atsilaisvinus okupantų gniaužtams, 1988 m. Šiauliuose surengta pirmoji Lietuvoje Kalbos šventė – vienas iš ryškiausių ir įspūdingiausių Atgimimo renginių. Tų pačių metų pabaigoje prie restauruoto paminklo Sukilėlių kalnelyje paminėtos 1863 m. sukilimo 125-osios metinės. Pavargę nuo ilgus metus trukusio sovietų aviacijos triukšmo, 1989 m. birželį šiauliečiai surengė antimilitaristinį ir ekologinį mitingą prie Zoknių karinio aerodromo. Po kelių mėnesių minėdami Lietuvai skaudaus Molotovo–Ribentropo pakto metines, teatralizuotoje akcijoje miesto gyventojai išdrįso atvirai pasijuokti iš Antrąjį pasaulinį karą sukėlusių ir Europą siekusių pasidalyti Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio.
Kaip dviejų epochų sandūros laikotarpį išgyveno šiauliečiai? Kokias emocijas ir nuotaiką jiems kėlė kintanti situacija, kai niūrią ir pilką sovietinę kasdienybę pakeitė spalvotų vėliavų fone nuskambėję laisvės šūkiai? Kai buvo aišku, jog vyksta kažkas naujo, bet nežinota, kuo viskas baigsis. Kai daugelis neabejojo, jog reikia eiti iki galo.
Parodoje pristatomos Atgimimo laikotarpį fiksavusių šiauliečių – Juozo Bindoko, Ričardo Dailidės, Antano Kazimiero Dilio, Vaidoto Kisielio, Dangiro Mačiulio, Algirdo Musneckio, Aleksandro Ostašenkovo, Rolando Parafinavičiaus, Algimanto Puodžiūno, Romualdo Struogos, Jono Tamulio – įamžintos akimirkos. Taip pat parodai skirtame puslapyje galima pasižiūrėti „Aušros“ muziejuje ir Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugomos Algirdo Kulikausko, Zigmo Ripinskio, Alberto Griganavičiaus, Laimučio Gudinavičiaus bei Šiaulių kino meno klubo autorių filmuotos medžiagos fragmentus.
Virtualią parodą galima pamatyti Šiaulių „Aušros“ muziejaus interneto puslapyje.
