Šiomis dienomis į Vilnių atkeliavo prieš trejus metus mirusio menininko darbų kolekcija. A.Šepkaus 70-mečio sukakčiai skirtoje parodoje „Alex Šepkus New York: legendinio juvelyro kūryba iš arti“ galima išvysti daugiau nei 250 išskirtinių jo dirbinių iš aukso bei platinos.
Parodą rengiančios galerijos „v2o aukštoji juvelyrika“ įkūrėjos Viktorijos Orkinės teigimu, vos pažvelgus į didžiulį A.Šepkaus kūrybinį palikimą ir jo įvairovę, galima suprasti, jog tai pasaulinio lygio menininkas, kuris savo fenomenaliu talentu garsino Lietuvą visame pasaulyje.
Norintys susipažinti su Alexo Šepkaus kūryba, laukiami balandžio 11–14 d., 11:00-19:00 valandomis, „v2o aukštosios juvelyrikos“ galerijoje, adresu Aukštaičių g. 12, Vilnius.
Kaip gimė legenda
Aleksandras Šepkus gimė 1954 m. kovo 24 d. Kaune. Apie savo gyvenimą pats juvelyras ne itin mėgo kalbėti – buvo gan asketiška ir į kūrybą susikoncentravusi asmenybė. Jo tėvas buvo architektas, tikėtina, kad būtent tai nulėmė, kad po mokyklos A.Šepkus pasirinko studijas tuometiniame Vilniaus dailės institute (dabar – Dailės akademija) Pramoninės dailės katedroje.
Šios studijos neturėjo nieko bendra su juvelyrika, kuri tuo metu į menininko gyvenimą atėjo gan atsitiktinai. Prie to prisidėjo ir pirmuoju jo mokytoju tapęs juvelyras Kazimieras Simanonis. „Kai pas jį padariau pirmą papuošalą, jis man pasakė, kad esu apsigimęs juvelyras. Taip viskas ir prasidėjo“, – yra pasakojęs A.Šepkus. Ilgainiui būtent papuošalų kūrimas taps jo gyvenimo aistra, hobiu, darbu ir menu.
Kai A.Šepkus turėjo daryti, o vėliau apsiginti diplominį darbą, nusprendė sulaužyti iki tol galiojusias taisykles – kurti ne indus ar kitus daiktus, o papuošalus. „Tuomet ir man kliuvo nuo Dailės akademijos dėstytojų už tai, kad gadinu studentus. Jie piktinosi, kad esą vienas jų užsimanė kurti nei šį, nei tą – papuošalus“, – yra pasakojęs pirmasis A.Šepkaus mokytojas K.Simanonis.
Po studijų baigimo dešimtmetį juvelyras gyveno ir dirbo Lietuvoje. Tačiau 1988 m. jis išvyko į JAV. Apsistojęs Niujorke įsidarbino lenkų juvelyrikos įmonėje, kurios dirbtuvėse buvo taisomi ir koreguojami įvairūs juvelyriniai dirbiniai, tarp jų garsių prekės ženklų „Bulgari“ bei „Tiffany“.
Tuomet Niujorko 5-ojoje aveniu, kur ir buvo įsikūrusios dirbtuvės, ėmė sklisti kalbos apie vyruką, „galintį sutaisyti viską“. Tuo susidomėję juvelyrai, verslininkai bei kiti smalsuoliai traukė link nedidelių dirbtuvių, kuriose drauge su kitais kolegomis įgūdžius tobulino ir kūrė A.Šepkus.
Tarp tų smalsuolių buvo ir netoliese, kitoje juvelyrinėje dirbęs Jeffrey Feero, kuris išvydęs talentingo kūrėjo iš Lietuvos darbus, paragino jį kartu steigti naują juvelyrikos įmonę. Šitaip dvi skirtingos savo charakteriu ir darbo patirtimi, tačiau viena kitą papildančios asmenybės, 1991 metų pabaigoje bičiulių paramos dėka įkūrė įmonę „Alex Šepkus Co“, ilgainiui tapusia išskirtiniu ir prabangiu prekės ženklu, kurios darbai šiandien eksponuojami ir jais prekiaujama net 150 meno galerijų įvairiose pasaulio šalyse, nuo Amerikos iki Japonijos, nuo Puerto Riko iki Lietuvos.
Tūkstantis unikalių ir atpažįstamų kūrinių
Pasak menininko 70-mečio sukakčiai skirtą parodą „Alex Šepkus New York: legendinio juvelyro kūryba iš arti“ surengusios galerijos „v2o aukštoji juvelyrika“ įkūrėjos Viktorijos Orkinės, pirmą kartą menininko darbus ji išvydo Vilniuje daugiau nei prieš dešimtmetį.
„Šie darbai mane iškart pakerėjo savo preciziškumu, aukšto lygio techniniu atlikimu ir nepaprastu grožiu. Supratau, kad užtenka vieną kartą pamatyti A.Šepkaus darbus ir to braižo, stiliaus nebesupainiosi su niekuo kitu. Jo autentiškumas ir išskirtinumas iškart krenta į akis ir nepalieka abejingų“, – teigė V.Orkinė.
Per tris kūrybos dešimtmečius A.Šepkus sukūrė apie tūkstantį darbų modelių ir visi jie tapo jo vizitine kortele bei ryškiu atpažinimo ženklu.
Pats menininkas yra pasakojęs, kad visi jo darbai yra intuityvūs, o dizainas – neapgalvotas. „Aš tiesiog darau tai, kas man išeina, ir tai, ką moku. Lietuvoje pradėjau kurti literatūrinėmis temomis, dariau papuošalus su užrašais ir atvaizdais, tačiau dabar viskas yra abstraktu, o svarbiausia, ko siekiu – kad būtų gražu“, – keletą metų prieš mirtį pasakojo pats juvelyras.
Menotyrininkai A.Šepkaus darbus iki šiol vertina ne tik dėl kruopštaus, iki smulkmenų tikslaus techninio atlikimo (dėl to jo darbus itin sunku padirbti ir klastoti, nors bandymų ir būta), tačiau ir dėl aukšto meninio lygio.
Jo kūriniuose meno žinovai įžvelgia daugybės skirtingų laikotarpių ir kultūrų ženklų – Bizantijos, viduramžių, majų, taip pat įvairių gamtos ir literatūros, geometrijos, architektūros ir dailės motyvų.
Tačiau pats A.Šepkus, kitados paklaustas, kas jį įkvepia kūrybai yra teigęs, kad dirba natūraliai. „Niekados taip nebuvo, kad kažką perskaitau ar pamatau ir nusprendžiu kažką panašaus padaryti. Arba kad po to tampu pilnas įkvėpimo ir puolu dirbti. Ne. Aš tiesiog dirbu visiškai natūraliai: kai turiu ūpo arba kai prireikia – atsisėdu prie stalo ir darau“, – yra prisipažinęs juvelyras.
V.Orkinės teigimu, A.Šepkaus darbai unikalūs ir tuo, kad iš mažyčių detalių, tartum mozaikos, jis sukuria organišką visumą, kuri tampa išskirtiniu jo kūrybos braižu. Taip pat į akis krinta ir jo darbų faktūros – čia net ir pasitelkus mikroskopą, anot V.Orkinės – neįmanoma rasti nė ženklo broko.
Menininkas kūrė įvairius dirbinius – auskarus, žiedus, apyrankes, pakabukus – daugiau nei 250 jų galima išvysti parodoje Vilniuje. Pagrindinė jo darbo medžiaga – rožinis ir geltonas 750 prabos auksas ir platina.
Pats A.Šepkus yra teigęs, kad visuomet stengėsi dirbti sąžiningai ir kruopščiai, o išvydęs galutinį rezultatą neretai ir pats nusistebėdavo – „negi čia aš padariau, visai neblogas darbas išėjo“.
Juvelyras mirė 2021 m. rugsėjo 6 d. Niujorke po sunkios ligos. Jo ilgametis verslo partneris J.Feero bei artimieji ir toliau tęsia darbus, kuriuos daugiau nei prieš tris dešimtmečius Niujorke pradėjo A.Šepkus.
