Ir nors nugalėtojų projektas žada kokybišką, solidų naują pastatą, kurio fasade būtų senojo įspaudas, kol kas apie jo įgyvendinimą galvoti reiktų atsargiai, nes pagal košmariškas konkurso sąlygas tolimesnės derybos vyks su pirmų trijų vietų nugalėtojais, o galutinis sprendimas paaiškės tik vėliau.
Nors nugalėtojų projektas žada kokybišką, solidų naują pastatą, kurio fasade būtų senojo įspaudas, kol kas apie jo įgyvendinimą galvoti reiktų atsargiai, nes pagal košmariškas konkurso sąlygas tolimesnės derybos vyks su pirmų trijų vietų nugalėtojais, o galutinis sprendimas paaiškės tik vėliau.
Nors konkursas buvo organizuotas itin prastai, jame dalyvavo net 14 architektų komandų. Jų neatgrasė nei žeminančios premijos (iš viso 8000 eurų arba 0.02% projekto sąmatos – jūs perskaitėte teisingai, ne du procentai, bet 0.02 procento), nei imituojamas anonimiškumas (užsakovas pats pakvietė nežinomą kiekį tik jam žinomų architektų dalyvauti konkurse už atskirą neskelbiamą atlygį).
Įvertinus vien šias aplinkybes, konkurso rezultatas atrodo visai neblogas, tačiau jis yra išties puikus, nes architektai nepasinaudojo unikalia proga legaliai sklype pripaišyti lytinių organų ar svastikos formos pastatų, kuriuos kvailomis sąlygomis leido daryti Lietuvos architektų sąjunga (LAS), teigdama, kad „projektinių pasiūlymų, keičiančių buvusį Kelių policijos Pastatą, parengimas bei pateikimas [...] nėra ir nebus laikomas LAS patvirtintų architekto profesijos etinių principų, taip pat autoriaus teisių pažeidimu“.
Taigi, net ir neišvydusi projektų LAS garantavo, jog bet koks sprendinys bus tinkamas. Kodėl užsakovas tokiomis sąlygomis siekė kuo prastesnių rezultatų – sunku paaiškinti, bet savo pasiekė. Dalis projektų yra visiškai kvaili ir taip sakydamas aš pirmiausia kreipiuosi į projekto 168968 autorius. Taip, tuos pačius, kurie pasiūlė nugriauti Kelių policijos pastatą, tuomet jį atstatyti šiek tiek šiauriau, bet prieš tai padidinus – būtų labai įdomu pamatyti, kaip šie architektūros šarlatanai 20 procentų padidintų visas plytas, langus ir duris. Negana to, toks padidinimas nelabai ką išsprendžia, todėl autoriai šalia siūlė neracionalaus plano priestatus.
Apibendrinus visus likusius projektus, konkurse vyravo trys pagrindinės kryptys – transformuoti esamą Kelių policijos pastatą, jį išsaugoti ir, kaip laimėtojai siūlė, jį nugriauti. Pastato išsaugojimo kelias, pažvelgus į pateiktus projektus, buvo pats sudėtingiausias. Didžioji dalis šį kelią pasirinkusių architektų pasirodė kaip grubūs mėgėjai tapytojai, nesėkmingai tepliojantys ant seno šedevro. Tokiu atveju geriau jau būtų pasiimti naują drobę ir pradėti nuo pradžių nugriovus pastatą.
Pastato išsaugojimo kelias, pažvelgus į pateiktus projektus, buvo pats sudėtingiausias. Didžioji dalis šį kelią pasirinkusių architektų pasirodė kaip grubūs mėgėjai tapytojai, nesėkmingai tepliojantys ant seno šedevro.
Šioje darbų grupėje ir visame konkurse išsiskyrė projektas „aplink(a)“. Tai vienintelis projektas, kuris sugebėjo pasiūlyti kažką lygiavertiško, o galbūt net geresnio, nei anuomet siūlė Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio Kelių policijos pastatas. Projekto autoriai nekūrė pastato, bet kūrė erdvę tarp pastatų. Monumentaliai ir lakoniškai naujais U formos biurais aprėmindami įmantrų senąjį Kelių policijos pastatą, architektai sukūrė įdomią skirtingų laikotarpių pastatų dermę ir pristatė ryškų, modernų biurų kompleksą, kuris ne tik gudriai bendrauja su senuoju pastatu, bet ir taktiškai įsilieja į miesto peizažą. Absoliučiai išskirtinė architektūra, turint omenyje, kad čia žodis „architektūra“ reiškia ne tik pastatą, bet ir istoriją, urbanistiką, gamtinį peizažą. Gaila, tačiau šis pasiūlymas liko kažkur toli horizonte ir net nebus svarstoma jo įgyvendinti.
Vienintelį konkurse apdovanotą projektą, siūliusį išsaugoti senąjį pastatą, parengė MB „Domino Navidausko architektų studija“ kartu su UAB „Vilprojektas“. Jie siūlė rekonstruoti Kelių policijos pastatą jį išplečiant ir ten sutalpinant „Lidl Lietuva“ būstinę. Kitos biurų patalpos atsirastų naujuose baltuose tūriuose, kurie kontrastuotų su senąja raudonų plytų architektūra. Naujieji pastatai atkartotų tam tikrus sklype stovinčio postmodernistinio pastato elementus – išbyrėjusius kraštus ir laiptuotą žemėjimą Neries upės link. Toks sprendimas yra didžiausias projekto išskirtinumas ir trūkumas, nes naujų ir senų elementų supynimas ir atkartojimas pradeda priminti postmodernistinių ingredientų mišrainę. Šis projektas komandai pelnė trečiąją vietą.
Komisija dar vieną trečiąją vietą skyrė UAB „Unitectus“ architektams, kurie, nors skelbta nebuvo, turbūt bendradarbiavo su danų „Arrow Architects“. Tai buvo pats pilkiausias ir nuobodžiausias (bet ne prasčiausias) konkurso darbas. Autoriai be didelių ceremonijų siūlė nugriauti senąjį pastatą ir pastatyti nuobodų eilinį biurų kompleksą. Vienintelis dalykas už kurį galima pagirti autorius – jie suprato, kad geriau jau nuobodus biurų kompleksas nei blogas bandymas rekonstruoti Kelių policijos pastatą.
Antrąją vietą pelnė UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, bandžiusi rasti aukso vidurį laisvai adaptuodama postmodernistinį senąjį pastatą. Pasak architektų, jiems svarbiausia pasirodė ne senojo pastato architektūra, bet urbanistika – jungties su šlaitu ir slėniu kompozicija. Tai įdomi strategija, kuri suteikia daugiau kūrybinės laisvės ir leidžia siūlyti drąsesnius sprendimus. Išlaikomas senojo pastato griežtas, į upę atsuktas tūris ir prie jo priderinami trys laisvai išmėtyti kvadrato formos nauji biurų pastatai.
Rezultatas – tinkama gamtiniam kontekstui tūrinė kompozicija, pastatų architektūra solidi, bet ne nuobodi. Pasiūlymas didelio susižavėjimo nekelia, pati koncepcija taip pat nėra unikali, tačiau tai nėra konkursas modernaus meno muziejui ir toks projektas tikrai galėtų būti realizuotas.
Pirmąją vietą komisija skyrė „Do Architects“ komandai, kuri geriausiai iš visų dalyvių sugebėjo adaptuoti senojo pastato idėjas. Visi kiti architektai, pasirinkę griovimo ar transformacijos kelią, tai darė arba per daug dirbtinai atkartodami postmodernistinius elementus ir tūrius, arba visiškai ignoruodami senąjį kontekstą.
Nugalėtojai pasiūlė naują biurų kompleksą sudaryti iš trijų tūrių, kurie būtų statomi trimis etapais, kaip ir buvo pageidaujama konkurso sąlygose. Kompleksą siūloma komponuoti kryptimi statmenai į Nerį, atkartojant Kelių policijos pastato kryptį. Realizavus visą projektą, naujojo komplekso fasaduose bus galima išvysti senojo pastato kontūrą, o vakarinis, arčiausiai Neries esantis tūris, atsivers į upę, taip šiek tiek atkartodamas senojo pastato kontaktą su Nerimi.
Siūlomas kompleksas turi aštrumo ir brutalumo, kuris išskirtų jį iš kitų pilkų standartinių biurų parkų.
Siūlomas kompleksas turi aštrumo ir brutalumo, kuris išskirtų jį iš kitų pilkų standartinių biurų parkų. Brutalumo įspūdį kuria ne tik pastato architektūra, bet ir šlaite siūloma pusiau atvira, terasomis projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė, atkartojanti šlaito nuolydį.
Galbūt kažkam tai gali pasirodyti agresyvu, tačiau šis kompleksas yra kuriamas šalia labai intensyvios miesto transporto arterijos, todėl toks sprendimas yra visiškai pateisinamas ir turi daugiau logikos, nei dalies kitų dalyvių siūlyti apželdinti požeminiai parkingai.
Nugalėtojų projektas nėra be trūkumų – idėjos geros, bet ne išskirtinės, nežinia, ar tikrai pavyktų realizuoti tris vienodų aukščių tūrius ir išlaikyti fasade senojo pastato įspaudą (projektas būtų vystomas per keletą metų skirtingais etapais, todėl užsakovo poreikiai ir norai dar tikrai keisis), galbūt bus realizuoti tik du tūriai ir jokio senojo pastato įspaudo išvis neliks. Bet kuriuo atveju, tai turbūt vienas blaiviausių ir mažiausiai romantinių konkurso projektų, kurio autorių žvilgsnis veikiau nukreiptas į ateitį ir dabarties kontekstą, o ne praeitį.
Žinoma, dalis architektų piktinsis, kad senasis kelių policijos pastatas nebus išsaugotas, bet, kaip atskleidė konkursas, tai padaryti yra itin sudėtinga.
Jeigu kažkas tikėjosi geresnių, įmantresnių, visuomenei atviresnių darbų, prisiminkite, kam iš tiesų buvo rengtas konkursas – biurų kompleksui, esančiam ne miesto centre, o biurai iš esmės yra XXI amžiaus fabrikai.
Kartais galima išvysti įstabių XX amžiuje statytų gamyklų, tačiau didžioji dalis jų – tiesiog nuobodūs, savo funkciją atliekantys pastatai. Panaši situacija yra ir šiomis dienomis: biurai – tai racionalūs, ekonomiški, darbo standartus atliepiantys pastatai, labai retai sulaukiantys penkiasdešimtmečio.
Žinoma, dalis architektų piktinsis, kad senasis kelių policijos pastatas nebus išsaugotas, bet, kaip atskleidė konkursas, tai padaryti yra itin sudėtinga. Nugalėtojų projektas neišsprogdina akių ant kaktos, bet gerai atspindi šiuolaikinio miesto poreikius ir pateikia tvirtą sudėtingos situacijos sprendimą.
