Menininkės Eglės Narbutaitės kūryba vadinama kaip socialiai provokuojanti ir klausianti, bet tuo pačiu ir sveiką protą bei sielos ramybę tausojanti. Ne vieną liūdną Lietuvos sieną naujam gyvenimui prikėlusi E. Narbutaitė nedidukame Italos miestelyje Sicilijoje ant XV a. sienos padarė tai, ką ne visada pavyksta pasiekti politikams, diplomatams, derybininkams.
Per savaitę realizuotu piešiniu „Labas Itala“ ji sujungė dvi skirtinguose Europos poliuose esančias kultūras – šiaurietiškąją lietuviškąją ir pietietiškąją sicilietiškąją. Ne tik sujungė, bet ir atskleidė bendrus sąlyčio taškus, nes visada, kaip beatrodytų, yra daugiau jungiančių, nei skiriančių elementų.
„Mano tikslas buvo sujungti dvi kultūras, – pasakoja E.Narbutaitė. – Kadangi man pačiai medžiai labai patinka, tad pasirinkau labai aiškius itališką ir lietuvišką simbolius – alyvmedį ir obelį. Jie išauga iš dviejų galvas suglaudusių, besiilsinčių ar tarytum taikos ir ramybės būsenoje esančių žmonių. Idėja yra tokia, kad kiekvieno mūsų kultūrinės šaknys atneša labai daug gražių žiedų ir vaisių. Todėl svarbu suteikti toms šaknims sąlygas augti ir prigyti.“
Ant baltos viduramžių miestelio sienos sodriomis ir lakoniškomis linijomis, teptuko ir tušo potėpiais pražystantys Lietuvą bei Siciliją simbolizuojantys simboliai dailininkės teigimu, turi daug platesnę idėją.
„Bent jau Lietuvoje dar yra labai daug baimės kitataučiams. Kartais net kyla toks jausmas, kad mes, įsileidę kitą kultūrą pas save, labiau esame linkę „nukapoti“ šaknis ir labai prisibijom leisti naujoms šaknims prigyti. Piešinyje pavaizduoti jau prigiję, vienu sodu besidalinantys medžiai, vaisingi ir taip pat ir šiek tiek net įaugę vienas į kitą. Nes kaip ir augalai, taip ir žmonės perima tam tikras vieni kitų savybes, tačiau vis tiek išlaiko savastį, – sako E. Narbutaitė. – Obelyje įpyniau keletą lietuviškų simbolių, o pačią obelį piešiau įkvėpta lietuviškų karpinių. Simboliai tik keli – verpstė, žaltys, eglutės, liepžiedis ir giliukas. Alyvmedžio vainike įpinti tradiciniai sicilietiškos kultūros simboliai: citrinos, trinakijos, kaktusas, figos, gyvatė. Mano tikslas buvo perteikti prigijimo idėją, tuo pačiu sukurti kažką pozityvaus ir raminančio.“
Bent jau Lietuvoje dar yra labai daug baimės kitataučiams.
Skirtingų kultūrų simboliai, anot menininkės, pasirinkti neatsitiktinai, jie skelbia panašias žinutes pasauliui ir turi bendras reikšmes: sicilietiška gyvatė ir lietuviškas žaltys – išminties, vaisingumo, proto ženklai, miestelio Katedros langas – aliuzija į lietuvišką verpstę, obuolys ir citrina, obelis ir alyvmedis, abi kultūras vienijantis ąsotis.
Visai netyčia karantino metu gimęs projektas ne tik netikėtai apjungia dvi tolimas kultūras, bet ir yra akivaizdus pavyzdys, kaip iš sunkių situacijų gali užaugti vaisingi medžiai.
„Šio slegiančio karantino metu savo paskyroje „Facebook“ įkėliau nuotrauką ir parašiau: gal kas norės atvykti papiešti ant mūsų sienos, – pasakojo idėją sugalvojusi Sicilijos lietuvė Simona Crisafulli. – Postą pamatė Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė ir pasiūlė daryti bendrą projektą kartu su Lietuvos kultūros institutu, ji surado dailininkę E.Narbutaitę, kuri sutiko ir atvažiavo. Visa istorija.“
Į nediduką viduramžių miestelį Sicilijoje atvykusi menininkė pasakojo, kad projekto metu būta visko: nedrąsu, nežinota, kaip į kūrinį reaguos santūrieji, konservatyvieji siciliečiai. Visgi, projektas nugulė ant svarbiausios, pirmiausiai į miestelį įvažiavus matomos sienos.
„Kol nesimatė rezultato, girdėjosi tylių atgarsių, klausimų: kas čia bus? – pasakojo E.Narbutaitė. – Likus dviem dienoms iki kūrinio inauguracijos, kai buvo nuimti pastoliai ir siena atsivėrė, gyventojai pradėjo reikšti emocijas, net ir apatiškieji sustojo, apžiūrinėjo, komentavo „bello“ (lietuviškai „gražu“, – aut.) ar „complimenti“ („komplimentai“). Kūrinys palietė žmonių širdis. Gal todėl, kad piešinio esmė yra priminti, jog savo šaknų žinojimas yra labai svarbus ir jas reikia ne karpyti, bet puoselėti ir auginti, nesvarbu, kur bebūtum.“
Lietuvių menininkės E.Narbutaitės kūrinį „LabasItala“ aplankyti ir pamatyti galima adresu: Via Umberto I, Itala, Sicilija, Italija.
Šį ir kitus straipsnius apie gatvės meną galite skaityti žurnale „Gatvės
meno galerija“.
