Prieš kelerius metus paveldo specialistai sudarė ir viešai paskelbė Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kuriame šiuo metu yra registruoti 426 meno kūriniai.
Šis sąvadas pradėtas rengti dar sovietmečiu, tačiau tuomet jis buvo prieinamas išimtinai specialistams.
Kultūros paveldo departamento Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjo Povilo Mečkovskio teigimu, anuomet manyta, kad tokio sąrašo paviešinimas tik paskatintų daugiau vagysčių, todėl anksčiau jis nebuvo prieinamas plačiajai visuomenei..
„Šiuo metu požiūris yra visiškai pasikeitęs. Manome, kad viešumas kaip tik gali prisidėti ne tik prie prevencijos, tačiau ir skatina domėtis mūsų kultūros paveldu. O pasitaikius galimybei ir atpažinti vertybę kaip dingusią ir ją atiduoti valstybės globai“, – kalbėjo P.Mečkovskis.
Išskirtiniai istoriniai kūriniai
Į dingusių vertybių sąrašą yra įtraukiami išskirtinės meninės bei istorinės reikšmės kūriniai, kuriems suteikiama teisinė apsauga juos įrašius į Kultūros vertybių registrą.
Didžiąją dalį iš kiek daugiau nei keturių šimtų dingusiomis laikomų vertybių šiuo metu sudaro medinės liaudies meno skulptūros, kurių sąraše yra net 168.
Antroje vietoje yra 76 religinio turinio paveikslai, taip pat 66 įvairūs bažnytiniai reikmenys, 15 ikonų bei kitokių meno objektų.
Paklaustas, kaip nutinka, kad meno kūriniai dingsta iš bažnyčių, P.Mečkovskis pabrėžė, kad anksčiau pasitaikydavo ir vagysčių. Tačiau tai susiję ir su menka apskaita pačiose bažnyčiose bei nuolatos iš vienos parapijos į kitą kilnojamais kunigais.
„Gal kažkam patiko monstrancija ar koks kūrinys ir keldamasis į naują bažnyčią kunigas persiveža tai su savimi. Vėliau jam mirus, senieji daiktai patenka į kitų rankas, o pirminė jų buvimo vieta tampa tiesiog nebežinoma. Šitaip vertybės ir pradingsta, nors tai tikrai nebūtinai reiškia, kad jos yra sąmoningai slepiamos. Tai gali būti tiesiog ir iš nežinojimo“, – teigė specialistas.
Taip pat yra žinoma ir tokių atvejų, kai sovietinei valdžiai nusprendus naikinti senąjį religinį liaudies meną, žmonės paimdavo kūrinius saugoti pas save ir tokiu būdu išgelbėdavo juos nuo pražūties. Šitokie kūriniai vėliau nebūtinai atsidurdavo muziejuose, o iki šiol yra saugomi asmeninėse kolekcijose.
Žinoma ir tokių atvejų, kai sovietinei valdžiai nusprendus naikinti senąjį religinį liaudies meną, žmonės paimdavo kūrinius saugoti pas save ir tokiu būdu išgelbėdavo nuo pražūties.
Tačiau, anot P.Mečkovskio, Kultūros paveldo departamento kompetencijai priklauso toli gražu ne visi senojo meno pavyzdžiai, o tik turintys teisinį apsaugos statusą.
Ar jūsų namuose daugybę metų esanti skulptūrėlė, ikona, varpelis ar sena žvakidė nėra dingusia laikoma vertybe, kaip tik ir galima pasitikrinti viešai Kultūros paveldo paviešintame dingusių vertybių sąraše.
Dingsta daugiau nei atsiranda
Seniausiai šiame sąraše pradingusio ir iki šiol neatrasto kūrino faktas užfiksuotas 1973 metais.
Tuo tarpu naujausias pranešimas apie tokį įvykį gautas visai šviežiai – šių metų balandžio mėnesį. Tąkart iš Klaipėdos rajone neveikiančių kapinių pavogta medinė Švč. Marijos Sopulingosios skulptūra.
Pasak P.Mečkovskio, kasmet neaiškiomis aplinkybėmis prapuola maždaug 3–8 vertybės. Ir nors pasitaiko tokių atveju, kai dingusiomis laikytos vertybės atsiranda, vis dėlto kol kas dingusių vertybių sąrašas tik ilgėja.
Kasmet neaiškiomis aplinkybėmis prapuola maždaug 3–8 vertybės.
15min pasiteiravus, kas, ekspertų nuomone, nutinka su šiomis vertybėmis, pašnekovas teigė, kad, tikėtina, jos grobiamos siekiant arba asmeninių tikslų, arba tikintis parduoti juodojoje rinkoje.
„Jei tai būtų tiesiog chuliganizmas, anksčiau ar vėliau šie kūriniai būtų surasti ar kažkur numesti pakelėj, arba išniekinti. Tačiau kai jie dingsta lyg į vandenį, tikėtina, kad tai nugula asmeninėse meno kūrinių kolekcijose“, – teigė Kultūros paveldo specialistas.
Štai kodėl birželio pradžioje Mažeikių muziejuje nutikęs įvykis, kai iš anoniminio siuntėjo paštu buvo gautas siuntinys su 2018 metais iš šio rajono senųjų kapinių pavogtomis dviem skulptūrėlėmis, paveldosaugininkų prilygintas stebuklui.
„Šis poelgis yra labai sveikintinas, todėl mes džiaugiamės, kad žmonės turi tokį sąmoningumą, o mūsų paviešintas dingusių vertybių sąrašas išties veikia“, – teigė P.Mečkovskis.
Paklaustas, ar tai yra vienintelis toks vertybės sugrįžimo atvejis, pašnekovas pažymėjo, kad prieš dešimt ar penkiolika metų į Kultūros paveldo departamentą anonimas buvo atnešęs dingusia laikytą skulptūrą ir ją palikęs. Tad tokie „sugrįžimo“ atvejai iki šiol yra itin didelė retenybė.
„Vis dėlto, nepasakyčiau, kad situacija yra visiškai pesimistiška. Kažkas dingsta, o kažkas atsiranda kitais būdais. Pavyzdžiui, bažnyčioje darant inventorizaciją ir atrandant nežinomą meno kūrinį. Šitaip vertybė iš dingusių sąrašo yra išbraukiama. Tačiau tikrai nereikia manyti, kad visos dingusiomis laikomos vertybės būtinai yra įžūliai pavogtos“, – teigė pašnekovas neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau dauguma vertybių atsiras ir bus prieinamos muziejuose.
Nepakantumas juodajai rinkai
Kultūros paveldo departamentas laikosi nuostatos, kad visos senosios meno vertybės, įtrauktos į saugomų sąrašą ir iki šiol esančios senosiose kapinėse ar medinės koplyčiose, Savivaldybių iniciatyva būtų perkeliamos į vietinius muziejus, o jų vietoje pastatomos naujos kūrinių replikos.
Tokiu būdu, anot P.Mečkovskio, niekam nekiltų pagundų jų vogti.
Kita vertus, senieji mediniai kūriniai būtų saugomi tinkamomis sąlygomis, o ne po atviru dangumi, kur jiems kyla natūrali sunykimo grėsmė.
Inspektoriai reguliariai bendrauja su antikvarais, tikrinamos įvairios sendaikčių mugės, taip pat stebima ir prekyba internetu. Šios akcijos veikia ne tik prevenciškai, tačiau kartu ir skatina nepakantumą juodajai rinkai.
Vertybės vagystės atveju policija visuomet pradeda ikiteisminį tyrimą, o Kultūros paveldo specialistai talkina teikdami įvairią būtinąją informaciją.
Paklaustas, ar paveldosaugininkai vykdo ir savo prevencines akcijas, bandydami atrasti dingusius meno kūrinius, pašnekovas pažymėjo, kad šitokie darbai yra daromi tyliai ir rutiniškai.
„Mūsų inspektoriai reguliariai bendrauja su antikvarais, tikrinamos įvairios sendaikčių mugės, taip pat stebima ir prekyba internetu. Šios akcijos veikia ne tik prevenciškai, tačiau kartu ir skatina nepakantumą juodajai rinkai. Tokiu būdu žmogus, pagrobęs ikoną ar seną skulptūrą, neras kam jos parduoti, nes niekas nenorės prasidėti su vogtais daiktais“, – 15min sakė P.Mečkovskis.
Anot pašnekovo, dingusių šiuo metu laikomų 426 meno vertybių sąrašo paviešinimas taip pat prisideda prie didesnio viešumo ir žmonių sąmoningumo. Todėl, specialistas tikisi, kad tokių atvejų, kaip nutiko Mažeikių muziejuje, bus dar ne vienas.
