Lietuvos restauratorių asociacija kuriama šioje srityje dirbančių profesionalų iniciatyva. Pasak steigėjų, Lietuvoje iki šiol nebuvo visų sričių restauratorius specialistus vienijančios organizacijos, todėl idėja kurti restauratorių asociaciją sulaukė didelio restauratorių bendruomenės palaikymo.
Naujosios asociacijos misija yra suvienyti intelektualius specialistus, suvokiančius savo misiją nepakenkti, bet tyrinėjant, konservuojant ir restauruojant saugoti, puoselėti kultūros ir dvasines vertybes, įgyvendinti viziją – globoti ir išsaugoti Lietuvos materialųjį kultūros paveldą ateities kartoms.
Tobulinimai – neatsižvelgiant į specialistų nuomones
15min rašė, jog šiemet pavasarį Kultūros ministerijai patvirtinus naują kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašą, jame atsirado reikalavimas gauti valdytojo sutikimą, jog jis priima restauratoriaus darbą. Naujoji tvarka neramina restauratorių bendruomenę, teigiančią, jog profesionalai nustumiami į antrą planą, o taip gali būti daroma žala ir kultūros vertybėms.
Kaip 15min sakė eksperto kategorijos sienų tapybos restauratorė Indrė Valkiūnienė, šis aprašas tik iš dalies prisidėjo prie naujosios asociacijos steigimo.
„Problema yra ta, kad skirtingų sričių restauratoriai neturėjo bendro susibūrimo, kadangi senojoje sąjungoje to nebuvo. Mes jaučiame poreikį, kad organizacija plačiai atstovautų mūsų interesams, kad turėtume vienybę. Kai sugalvojome suburti bendruomenę, sulaukėme labai aktyvaus, entuziastingo pritarimo ir restauratoriai sutiko prisijungti“, – kalbėjo I.Valkiūnienė.
Kalbėdama apie tvarkos aprašą pašnekovė teigė, jog ši situacija yra nemaloni, nes tobulinimai vyksta neatsižvelgiant į specialistų nuomones, aprašas priimtas staiga, yra nekoreguojamas: „Norėtume, kad to daugiau nebūtų ir sieksime sutarimo kartu su valstybės institucijomis, kad turėtume vieningą balsą ir galėtume pasakyti savo nuomonę.“
Interesai pradėjo skirtis
„Mūsų darbas turi tam tikrą įsipareigojimą – mes liečiamės prie kultūros vertybių, kurios priklauso visiems, mūsų ateities kartoms. Tai mus įpareigoja ir mes norime, kad restauratorių lygis kiltų, supratimas, žinojimas, kad ši specialybė yra aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas, kad nedirbtų bet kas, kad įstatymuose nebūtų spragų. Tai svarbūs dalykai.
Gal nelabai supranta žmonės, bet kiekvienas prisilietimas meno kūriniui ar artefaktui turi pasekmes, todėl tai turi būti apgalvoti žingsniai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak specialistės, taip nutiko, kad apie tris dešimtmečius gyvuojančioje restauratorių sąjungoje laikui bėgant liko daugiausiai paveldo specialistai, ir interesai pradėjo labai skirtis.
Kiekvienas prisilietimas meno kūriniui ar artefaktui turi pasekmes.
„Todėl ir norime įkurti savo organizaciją: stiprią, su jaunais, aktyviai dirbančiais restauratoriais. Prie mūsų jungiasi tiek muziejų, tiek pavieniai restauratoriai, skirtingos organizacijos. Norime suvienyti intelektualius specialistus, giliai suvokiančius savo misiją“, – kalbėjo pašnekovė.
Kuriamas naujas kultūrinis sąjūdis, pasak steigėjų, suvienys restauratorius profesiniu pagrindu. Asociacija skirsis nuo esamos restauratorių sąjungos tuo, kad jos nariais bus išskirtinai restauratoriai specialistai, bet ne projektuotojai ar paveldo specialistai, o prie naujai kuriamos organizacijos norą prisijungti pareiškė didelis būrys jaunų, mokslus neseniai baigusių specialistų.
Įvardijo pagrindinius tikslus
Asociacija įvardijo ir pagrindinius savo tikslus: nacionalinės restauravimo mokyklos formavimas; forumas su įstatymus kuriančiomis institucijomis; aukštų kvalifikacijos reikalavimų nustatymas profesinei veiklai; visuomenės švietimas kultūros paveldo išsaugojimo temomis.
Pasak I.Valkiūnienės, organizacija sieks tobulinti ir pačią restauravimo kultūrą bei politiką, nes yra netinkamai paruošti įstatyminiai aktai ar teisiniai reikalavimai, reglamentai: „Norim prisidėti juos kuriant, tobulinant, taip pat norime atsiverti pasauliui, bendrauti su užsienio kolegomis, bendradarbiauti, tobulėti.“
Restauravimo technologas, bedrovės „Meno kūrinių tyrimai“ vadovas Rapolas Vedrickas teigė, jos įkurta sąjunga visų pirma atstovaus restauratorių bendruomenei.
„Kai kilo idėja kurti asociaciją, didelis susidomėjimas ir idėjos palaikymas atskleidė, kad toks poreikis – susijungti, kažką bendro daryti – yra. Patys restauratoriai, profesionalai tame mato prasmę.
Tų priežasčių kiekvienas turi savų. Kalbant instituciškai, nebuvo tinkamo atstovavimo tiek tarptautinėje plotmėje, tiek Lietuvoje. Restauratorių yra daug. Vieni dirba valstybinės įstaigose, kiti – privačiose, dar kiti – individualiai, jie dirba skirtingose srityse. Tad suvienyto bendravimo tarpusavyje kaip ir nėra. Trūksta dalinimosi patirtimi, bendro problemų sprendimo, bendravimo su tarptautinėmis organizacijomis. Visiems norisi jausti užnugarį.
Be to, buvo atvejų, kai nepasitarus su restauratorių bendruomene priimami vieni ar kiti teisės aktai, kurie kertasi su praktika, su restauratoriaus etika ar yra padiktuoti kažkokio neišmanymo“, – sakė R.Vedrickas.
