„Projektas „365 dienos“ demonstruotas Niujorke, vėliau Sankt Peterburge, Ermitaže. Jautėme, kad šis kūrinys labai laukiamas Lietuvos žiūrovų, ir pagaliau atsirado galimybė jį pristatyti“, – džiaugėsi Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika.
Visus 2007-uosius metus Jonas Mekas vaizdo kamera „rašė“ dienoraštį − fiksavo kasdienius įvykius. Tokiu būdu kiekvienos dienos dienoraščiai sugulė į mėnesius, o galiausiai į vienerių metų subjektyvią vaizdo kroniką. Šioje medžiagoje kiekvieną dieną reprezentuoja vienas kelių minučių trukmės filmukas su jį lydinčia tekstine įžvalga ar eilėraščiu.
Ta,i ką Jonas Mekas yra užfiksavęs – be galo asmeniška, savo kameros pagalba jis visiškai atvirai šneka su Jumis, žiūrovu.
„Paryžius yra medis, kuris auga ant Stendalio kapo. Aš kalbuosi su su Harry Stendaliu apie mirtį ir medžius“, „Lietus lietus lietus/ lai lietus/ krenta ant/ mano minčių/ ir mano/ sielos“, − tokie ir kiti originalūs Jono Meko tekstai įgarsina filmuotą dienoraščio medžiagą, leidžia pajusti menininko nuotaiką konkrečią dieną.
Filmukuose taip pat užfiksuotos Jono Meko kelionės po įvairias Europos ir Amerikos vietas, susitikimai su žymiais menininkais, tarp kurių Peteris Kubelka, Harmony Korine, Patti Smith ir kiti.
G.Sodeika pabrėžė, kad parodos lankytojai turės galimybę labai artimai susipažinti su Jono Meko asmenybe: „Tai, ką Jonas Mekas yra užfiksavęs – be galo asmeniška, savo kameros pagalba jis visiškai atvirai šneka su jumis, žiūrovu, tai pati intymiausia komunikacija“.
Projekte „365 dienos“ galima pastebėti ir įdomių dokumentinių, retų kino meno pavyzdžių. Dienoraštyje kasdieniai vaizdai susipina su archyvinėmis kino ir nuotraukų atkarpomis, reminiscencijomis, svajonėmis. Į vaizdus įsiterpia kitų žmonių žodžiai, mintys, todėl dienoraštis tampa ne tik kasdienybės fiksavimu, bet ir meditacine kelione atminties, dvasinėse dimensijose.
„Ši paroda skiriasi nuo tų, kuriose eksponuojamas vizualus menas erdvėje. Kūriniai yra išsidėstę laike, todėl norint juos suprasti, reikia praleisti truputėlį daugiau laiko, pabūti, pamedituoti su J.Meku ir keletu jo filmukų“, – sakė Gintaras Sodeika.
Parodai eksponuoti pasirinkta įdomi forma – pastatyta dvylika stulpų – obeliskų, simbolizuojančių visus metų mėnesius. Kiekviename obeliske įmontuota po nedidelį ekraną, ten rodomi atskirų mėnesių vaizdo dienoraščiai.
Menininkas savo kūryboje nevengia naudoti ir paprastos videokameros. Pastaroji yra kiek mažiau „estetiškai privilegijuota“, tačiau su šia kamera užfiksuoti paprasti video įrašai kuo puikiausiai tinka dienoraščiui, „laiškų“ rašymui, pašnekesiams su kitais ir savimi pačiu.
Susipažinti su J.Meko, vieno didžiųjų XX amžiaus kino kameros virtuozų, projektu „365 dienos“ bus galima visą mėnesį J.Meko vizualiųjų menų centre.
