Tikslą pristatyti besistiebiančius Lietuvos iliustratorius tarptautiniu lygiu, suteikiant postūmį jų karjerai, kelia ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centras, suorganizavęs pirmąją per pastaruosius trejus metus grupinę ekspoziciją užsienyje, lapkričio 28–gruodžio 4 d. vykusioje Londono iliustracijų mugėje. Šią galimybę jiems sudarė Kultūros ministerijos parama pagal Kūrybinės veiklos programą.
Pristatyti savo kūrybą tarp kitų 65 kūrėjų 7-ą kartą surengtoje mugėje turėjo galimybę ne vieną apdovanojimą už savo darbus jau pelnęs, komunikacijų magistro laipsnio VDA siekiantis Gediminas Šiaulys (Ged Sia), grafikos magistro studijas baigianti Greta (Alice) Liekytė, iliustracijos bakalauro programos ketvirtakursis Vykintas Pakalka bei viena perspektyviausių jaunųjų iliustratorių Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki).
Pasak ekspozicijos kuratoriaus, VDA grafikos katedros profesoriaus Rimvydo Kepežinsko, jaunieji kūrėjai Londone patyrė, ką reiškia konkuruoti rinkoje. „Žmonių srautas pro stendus juda tarsi koridoriumi, jų dėmesį patraukia ryškūs, greitai nuskaitomi kūriniai, gilintis čia nėra sąlygų, todėl rimtiems kūrėjams čia nelengva. Nors britai turi solidžią, senas tradicijas turinčią iliustracijos mokyklą, tipinį šiandienos vartotoją, kurį galima tapatinti su IKEA pirkėju, labiausiai domina dekoratyvūs darbai su humoro arba erotikos doze“, – sakė jis, pridurdamas, kad mugėje buvo ir nemažai kičo.
Jam antrino ir G.Liekytė, atkreipusi dėmesį, kad lengviausia patraukti lankytojų dėmesį buvo tiems kūrėjams, kurių stenduose vyko veiksmas – kai kurie iš jų čia pat paišė praeivius ir siūlė jiems tuos piešinius įsigyti. Jos manymu, tokiose mugėse itin svarbus aktyvus bendravimas su potencialiais pirkėjais, o patrauklus ir patogus darbo įpakavimas net svarbesnis nei kūrinio idėjinis pamatas.
Tiesa, dauguma Londono mugės dalyvių turėjo personalinius stendus, taigi Lietuvos kūrėjų ketvertukas tarp jų išsiskyrė. Be to, kiekvienas iš jų pritraukė skirtingą ir specifinę interesantų grupę – Kissi Ussuki darbai, kuriuose įvairios kūno dalys pateikiamos siurrealiose ir net absurdiškose kompozicijose, įsiliejo į dominuojančią stilistinę tendenciją ir domino atitinkamus pirkėjus; G.Šiaulio darbai, kontrastuojantys su mase dėl savo tamsaus kolorito, labiausiai sudomino solidžius verslininkus; komiški G.Liekytės personažai ir istorijos iš Vilniaus gatvių bei viešojo transporto labiausiai intrigavo azijietiškos kilmės pirkėjus, o kelis V.Pakalkos darbus, išlaikančius rimtų grafikos kūrinių statusą, įsigijo Lietuvos kultūros atašė Londone.
Kiekvienas kūrėjas pardavė po keliolika/keliasdešimt savo darbų, kurių kainos svyravo nuo 10 iki 60 GBP. Pasak dalyvių, mugėje dominavo skaitmeninės spaudos darbai, tačiau nemažai lankytojų teiravosi ir originalių rankų darbo kūrinių.
Iš Londono iliustracijų mugės parvykę kūrėjai sako, kad buvo naudinga pabendrauti su individualiais pirkėjais, įvertinti savo kūrybą bendrame kontekste, ir neslepia ambicijų siekti karjeros tarptautiniu mastu: G.Šiaulys ilgo metro animacinį filmą, o J.Urbonavičiūtė norėtų dirbti su užsienio periodiniais leidiniais, knygų leidyklomis. G.Liekytė savo karjerą planuoja smulkesniais žingsniais – artimiausiai ateičiai.