Seniai žinoma ir pripažinta kaip fotografė, komunikacijos specialistė, labai patyrusi žurnalistė bei publicistė ne vienerius metus bando save ir kitose srityse, vaizduojamojo meno pažinime. Tapydama dažniausiai vadovaujasi emocija, gestu, impulsu, kylančiu iš pasąmonės ar inspiruotu gamtos pajautomis, garsų, kitų jutimų bei patirčių, tiek kalbant apie artefaktinę atmintį, tiek ritualus, tiek ir identiteto diktuojamas žinias bei sentimentus.
Abstrakčiuose tapybos darbuose galime tik pajusti gamtos alsavimą, pastoviai kintančią jos teikiamą emociją, išgyvenimus. Biomorfinės asociacijos, fraktalinės struktūros, tam tikros simetrijos paieškos, tam tikras pasikartojančių formų rituališkumas įtraukia mus į kaleidoskopišką kismo, amžino judėjimo, pasikartojimo ratą, tarsi ritualą, tarsi šamaniškų užkalbėjimų poveikio lauką, lyg ir girdint tuos slėpiningus „užkalbėjimus“.
Tai taip artima Antano Mončio švilpių skleidžiamam, prilyginamam transą sukuriančių garsų poveikiui.
Antano Mončio švilpiai – ulbantis tėvynės ilgesys, jų ulbėjimas tiek magiškas, tiek rituališkas. Toks poveikis yra kiekvienam, atsidūrusiam parodiniame vizualikos ir garso prisodrintame aprėpties lauke.
Lilijos Valatkienės tapybinės abstrakcijos sukuria ir tarsi vibracijos pojūtį, kas taip pat siejasi su garsiniu parodos fonu, garsas gi vibruoja...
Patyriminės parodos visada turi ir edukacinį poveikį, žiūrovas taip gali pajusti, suprasti meninių raiškos priemonių sintezės principus, gauti daug naujos patirties ir išgyventi daug skirtingų emocijų.
Parodoje „Užkalbėjimai“ tarpdisciplininio meno kūrėja L.Valatkienė pateikia dar vieną savo eksperimentą, – į kelis kūrinius įveldama dirbtinį intelektą (AI). Ne vienerius metus yra diskutuojama apie dirbtinio intelekto potencialą, galintį padėti sukurti meno kūrinius, tiek vizualinio pobūdžio objektus, tiek muzikinius kūrinius. Tai labai aktuali diskusija, oponentų nuomonės skiriasi kardinaliai. Vieni liaupsina galimybes, kiti kategoriškai atskiria autentiškus meno kūrinius ir vaizdus, sukurtus AI pagalba. Mano nuomone takoskyra yra tikrai labai ryški ir didelė. AI dar tik „mokymosi“ stadijoje, o ir tobulėjant turi būti įvardijama be jokių užuolankų kaip visai atskira raiškos sritis.
Lilija Valatkienė šioje parodoje eksperimentuodama, specialiai pateikia kelis AI sukurtus vizualus pagal savo nutapytus paveikslus. Ir tampa akivaizdu, kad kol kas tai dar labai netobulas, bejausmis, diskutuotinas instrumentas, tesugebantis perskaityti menininko sukurtus originalus ir vykdantis pažodines komandas. Bet kas gi žino kaip bus toliau, nes dirbtinis intelektas sparčiai „mokosi“ iš mūsų pačių sukurtų algoritmų.
Dabar turime progos pasidomėti Lilijos tapybos, fotografijos užkalbėjimais ir garsų magija...
Parodos atidarymas : rugpjūčio 14 d. 18:00
Antano Mončio meno muziejus (Palanga, S. Daukanto g.16)
Paroda veiks nuo rugpjūčio 14 d. iki rugsėjo 28 d.
