Nuo jos įkūrimo pradžios muziejai jau paviešino apie 900 000 vertybių. Naudingos ir įdomios medžiagos čia ras tiek kultūros mylėtojai, tiek mokslininkai, mokytojai ar edukatoriai, tiek netyčia užklydę pasižvalgyti naršytojai.
„LIMIS jau kurį laiką yra tapusi mano kasdieniu darbo įrankiu. Ją atsiverčiu ir naudojuosi ruošdamasis paskaitoms, pranešimams, rengdamas tekstus. O kartais yra tiesiog malonu klaidžioti tarp Lietuvos muziejų saugomų eksponatų, kolekcijų, dokumentų. Neretai atrastas „siūlo galas“ skatina nuvykti ir į konkretų muziejų. LIMIS dažnai rekomenduoju istorijos mokytojams ir mokiniams, nes tai puiki erdvė susipažinimui su šaltinių rūšimis, skirtingais Lietuvos muziejais ir jų specifika, parodomis, turais“, – teigia istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas.
Virtualių kultūros saugyklų vertė ypač išryškėjo pastaraisiais metais. Pandemijos akivaizdoje staiga pasikeitusi kasdienybė ir judėjimo apribojimai dažnam leido atrasti kultūros pažinimo formas elektroninėje erdvėje. O Rusijos vykdomas masinis Ukrainos paveldo vertybių naikinimas ir grobstymas skausmingai primena būtinybę rūpintis fizine vertybių apsauga ir jų tikslių atvaizdų ar skaitmeninių kopijų kūrimu. Tai ypač svarbu norint išsaugoti nykstančius kultūros objektus ar tuos, kuriems gresia pavojus, ir suteikti prieigą prie jų platesniam visuomenės ratui.
Lietuvos muziejuose saugoma daugiau nei 8 milijonai vertybių. Ekspozicijose ir parodose gali būti pristatyta vos 3–5 proc. visų saugomų objektų. Interneto platformos suteikia progą išvysti tuos rinkinius, kurių dėl įvairių apribojimų fiziškai nebūtų įmanoma pamatyti. Per LIMIS platformą su šalies paveldu gali susipažinti ir judėjimo negalią turintys asmenys, gyvenantys toliau nuo meno ir kultūros centrų ar užsienyje.
Kaip teigia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, „kultūros vertybių sklaida internetinėje erdvėje padeda peržengti regioninius ir net nacionalinius apribojimus, kultūros ir meno lobynus atveria kiekvienam meno mylėtojui, nepriklausomai nuo geografinės ar socialinės padėties“.
Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje, arba LIMIS, galima rasti daugiau nei 110 Lietuvos muziejų kolekcijas, tarp jų: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Jūrų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir kitų. Čia taip pat pateikti muziejų pristatymai, jų darbo valandos ir vykstantys renginiai, galima užsiregistruoti į ekskursijas bei edukacijas.
„LIMIS unikali tuo, kad lankytojai gali ne tik vienoje vietoje nemokamai susipažinti su kone visų Lietuvos muziejų kolekcijomis, gauti informacijos apie muziejuose vykstančius renginius, atrasti jų virtualias parodas, turus, audiogidus ar kitus skaitmeninius produktus, bet ir patys kurti bei viešinti savo turinį. Šios saugyklos vartotojai gali rengti skaitmeninius pasakojimus, pasitelkdami ne tik muziejų, bet ir savo asmenines kolekcijas“, – pasakoja Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro direktorius Donatas Snarskis.
Visuomenė kviečiama naudotis LIMIS platformoje sukauptu Lietuvos paveldo lobynu, elektroninėmis paslaugomis ir prisidėti prie LIMIS turinio kūrimo. Tai galima padaryti tiesiog užsukus į platformą arba prisiregistravus ir tapus nuolatiniu LIMIS vartotoju. LIMIS elektroninės paslaugos pasiekiamos nemokamai lietuvių ir anglų kalbomis.
LIMIS platformą prižiūri ir administruoja LNDM filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras. Jis rūpinasi sistemos atnaujinimu, rengia seminarus, kurių metu muziejų specialistai apmokomi, kaip patraukliai ir kūrybiškai pristatyti muziejų turinį. LIMIS centro darbuotojai konsultuoja kultūros paveldo skaitmeninimo bei darbo su LIMIS klausimais.
